Trys ketvirtadaliai (74 proc.) Lietuvos gyventojų palankiai vertina Vilniuje ir Kaune statomas atliekas energijos gamybai naudojančias jėgaines. Priešingos nuomonės laikosi mažiau nei penktadalis (17 proc.) 2016 m. lapkričio mėnesį tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos respondentų. Palankų požiūrį į naujų jėgainių projektus dažniau išsakė didesnių pajamų grupės apklaustieji ir didmiesčių gyventojai, skelbiama „Lietuvos energijos“ pranešime spaudai.
Lietuvos gyventojų požiūris į atliekų kaip kuro panaudojimą šilumai ir elektros energijos gamybai taip pat yra palankus: 79 proc. apklaustųjų tokį energijos gamybos būdą vertina palankiai, 14 proc. vertina nepalankiai, o 7 proc. nuomonės šiuo klausimu nepateikė. Palankų požiūrį dažniau išreiškė didesnių pajamų grupės respondentai ir miestiečiai.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad 70 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog dabartinės centrinio šildymo kainos yra neteisingos. Priešingą nuomonę išsakė 17 proc. respondentų, o 13 proc. nuomonės šiuo klausimu nepateikė.
Šiuolaikiškų atliekas deginsiančių didelio efektyvumo Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektus Vyriausybė patikėjo įgyvendinti valstybės valdomai energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“. Planuojama, kad komunalines atliekas ir biokurą šilumos bei elektros energijos gamybai naudosianti Vilniaus kogeneracinė jėgainė pradės veikti 2019 metais. Tuo tarpu komunalines atliekas, nepavojingas pramonines atliekas bei vandenvalos įrenginiuose besikaupiantį nuotekų dumblą energijos gamybai naudosianti Kauno kogeneracinė jėgainė turėtų pradėti veikti 2020 metais.
Abu tyrimus 2016 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais „Lietuvos energijos“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Lapkričio mėnesį atlikto tyrimo metu buvo apklausti 1015 respondentai – Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Gruodį atlikto tyrimo metu apklausti 1008 respondentai – nuo 18 iki 56 ir daugiau metų amžiaus Vilniaus gyventojai.
