Kūno rengybos ir sveikatingumo specializaciją turintis 24 metų treneris Žygimantas Liužinas prie nemokamų treniruočių projekto „Judėk sveikai“ prisijungė praėjusių metų rugsėjį, tačiau jo vedamų Funkcinių treniruočių kauniečiai laukia su malonumu.
Šiandien trenerį kalbiname apie tai, kaip sportas atsirado jo gyvenime ir kodėl projektas „Judėk sveikai“ yra geriausia vieta norintiems pagaliau pradėti sportuoti.
Trumpai prisistatykite, Žygimantai: kokias treniruotes vedate, kuo jos skiriasi viena nuo kitos ir pan.
Mano profilis gana platus: esu ir asmeninis treneris, ir grupinių treniruočių treneris, ir salės treneris. O skirtumai tarp visų šių pavadinimų yra gana aiškūs: asmeninis reiškia, jog galiu pagal kliento norą padėti jam įgyvendinti įvairius tikslus – nuo riebalų deginimo iki sportinės veiklos pasiruošimo; grupinės – tai bent 15 žmonių grupėje vedamos treniruotės, kurių metų darome įvairiausius pratimus; salės – tai konkrečiai treniruoklių salėje atliekami pratimai, kuriuos galiu parodyti naujai atėjusiam sportuoti arba netaisyklingai pratimą atliekančiam žmogui.
Taigi, „Judėk sveikai“ projekte Jūs vedate Funkcines treniruotes. Papasakokite, kuo jos skiriasi nuo įprastos mankštos ir kas gali dalyvauti šiose treniruotėse?
Funkcinė treniruotė reiškia, jog mūsų kūnas sportuodamas atlieka kokią nors funkciją – kokį nors judesį, kurį mes darome kasdien. Pavyzdžiui, žingsnio žengimas, pritūpimas, paėmimas kokio nors daikto, atkibimas nuo žemės ir paimto daikto padėjimas kur nors aukščiau. Visą tai mes dažnai kartojame savo kasdienybėje, o sporto salėje tai tampa funkcinės treniruotės pratimu. Tai yra judesių seka, o pačios Funkcinės treniruotės tikslas yra apjungti kuo daugiau tokių tarpusavyje susijusių judesių.
Mano vedama Funkcinė treniruotė yra paprasta. Stengiuosi, kad mano pratimus galėtų padaryti ir fiziškai aktyviai gyvenantis žmogus, ir tas, kuris sporto salėje nebuvo jau senokai. Todėl dažnai kiekvieną judesį pritaikau taip, kad vieniems duodu lengvesnę jo formą, o kitiems – sudėtingesnę. Tai padaryti nėra sunku, nes galima naudoti skirtingas metodikas: ištvermę, jėgą, greitumą, galingumą, koordinaciją, pusiausvyrą. Kiekvienas pratimas gali būti pritaikomas šioms sritims, pavyzdžiui, elementarus pritūpimas gali būti atliekamas ir naudojant jėgą, ir greitumą, ir galingumą. Viskas priklauso nuo trenerio, kokią taktiką jis pasirenka. Tačiau svarbiausia yra kūno „išvedimas iš komforto zonos“, nes jei visada darysime tą patį per tą patį, kūnui atsibos ir jis tarsi ims sakyti: „Ej, kiek galima…“. Šiuo atveju skirtingi pratimai privers mūsų kūną išmokti greičiau ir lengviau adaptuotis prie krūvio, o tai savo ruožtu padės pasiekti ir daug geresnių rezultatų.
Kaip vis dėlto atsitiko, jog pats pradėjote sportuoti ir tapote treneriu?
Fiziškai aktyvus buvau visą gyvenimą. Būdamas maždaug 13 metų pirmą kartą nuėjau į sporto klubą, tačiau tai buvo viso labo tik lengvas pasimėginimas. Vėliau, po keleto metų, nuėjau į sporto salę antrą kartą ir tuomet jau sportas „užkabino“ taip, jog ėmiau sportuoti po 3-4 kartus per savaitę.
Deja, laikui bėgant toks fizinis krūvis padarė savo ir organizmas ėmė streikuoti – besportuojant atsirado traumų, raumenų disbalansas, skausmai, ėjau pas gydytojus ir jie ėmė sakyti, jog laukia liūdna ateitis, sportuoti nebegalėsiu. Tuomet nusprendžiau nenusileisti šioms gydytojų pranašystėms ir pats pradėjau domėtis, kaip kiekvienas judesys privalo būti atliekamas taisyklingai, domėjausi technika, kūno judesių specifika ir pan. Tokia situacija privedė prie to, jog galiausiai nusprendžiau baigti Lietuvos sporto universitetą ir įgijau sveikatingumo specializaciją.
Iš kur daugiausiai, Jūsų manymu, gavote patirties ir žinių apie sportą?
Pirmiausia, tai, žinoma, universitetas privertė suvokti, jog sportas – tai nėra vien tik paprastos kūno kultūros pamokos. Tai labai gilus ir sudėtingas mokslas, kuriame kuo giliau eini į mišką, tuo daugiau randi medžių. Taip pat supratau, jog norint tapti savo srities profesionalu, privalai mokytis nuolat, todėl be mokslų universitete aš nuolat dalyvaudavau įvairiuose seminaruose, tai man davė dar 120 valandų papildomo mokslo.
Taip pat daug žinių įgijau pradėjęs atlikinėti praktiką „Linijos“ sveikatingumo centre, ten sužinojau labai daug ko, įgijau daugybę praktikos ir greitai mokiausi, nes pačiam buvo įdomu. Galbūt dėl to ir šio centro vadovai greitai pamatė, jog jaučiu malonumą savo darbui, tad pasiūlė pasilikti dirbti visą laikui. Būtent šio centro vadovo dėka atsidūriau ir projekto „Judėk sveikai“ trenerių gretose.
Ar pamenate, kokia buvo Jūsų pirma treniruotė su „Judėk sveikai“ projekto dalyviais?
Taip! Kai dirbu „Linijoje“, į treniruotę susirenka tik tam tikro skaičiaus žmonių grupelė, o kai pirmą kartą atėjau į S. Dariaus ir S. Girėno stadioną, jame buvo pilna žmonių! Neįtikėtinas jausmas! Ankstyvas ruduo, šilta, saulė šviečia ir beveik 100 žmonių sportuoja kartu su tavimi, klausosi tavo patarimų, stebi tavo judesius. Tuo metu tikrai jaučiau, kad esu savo rogėse ir savo vietoje, kad darau tai, kas man labiausiai patinka.
Didžiausią įspūdį „Judėk sveikai“ treniruotėse padaro atmosfera ir ta žmonių bendrystė! Žinoma, per treniruotę vieni stengiasi labiau, kiti mažiau, bet jausmas viduje tikrai būna geras ir tai matosi visų čia atėjusių sportuoti žmonių akyse, jie juda, šypsosi ir spinduliuoja pozityvumu.
Ką norėtumėte pasakyti žmonėms, kurie vis dar nedrįsta sudalyvauti „Judėk sveikai“ treniruotėse?
Dažniausiai žmonės galvoja primityviai: sporto salė jiems asocijuojasi su svarmenimis ir raumenų kalnais, o grupinės kardiotreniruotės – tai riebalų deginimas. Būtent toks siauras požiūris į sportą ir veda prie baimės pradėti sportuoti. Todėl tiems, kurie vis dar galbūt nedrįsta ir galvoja, jog gali būti per sunku dalyvauti „Judėk sveikai“ treniruotėse, noriu pasakyti, jog visi sportuojantys žmonės privalo pereiti visus sportavimo etapus: techniką, stabilizavimą, ištvermę, jėgą, maksimalią jėgą ir galų gale judesio galingumą. Absoliučiai visi pradeda nuo šių etapų, eina paeiliui ir dirba tol, kol pasiekia tikslą. Tad, kodėl nepradėjus to tikslo siekti būtent šaunioje ir įvairiapusėje „Judėk sveikai“ projekto dalyvių atmosferoje?
