„Šalta, žiema, šalin eik, o pavasari – ateik!“ – tokiu šūksniu vasario 25 dieną bus kviečiamas pavasaris Užgavėnių sostinėje – Rumšiškėse.
Šiais metais britų dienraštis „The Guardian“ paskelbė Užgavėnes, švenčiamas Lietuvos liaudies buities muziejuje, tarp 10 geriausių Europoje, tad šventės organizatoriai žada daug netikėtumų visai šeimai.
Užgavėnės – paskutinės mėsiedo dienos, kai kaime baigiasi piršlybų ir vestuvių metas. Pats būdingiausias Užgavėnių paprotys – sotus valgymas, kuris nulemia mūsų visų gerą ateitį. Lankytojai muziejuje galės išsikepti sveikuoliškų blynų sau ir bičiuliui ar kabinti šiupinio košę. Šiupinys – tai senoviškiausias Užgavėnių patiekalas, ypač mėgstamas Žemaitijoje ir Mažojoje Lietuvoje. Šventės generalinis rėmėjas „Malsena“ pirmą kartą istorijoje pristatys „Gyvąjį blynų muziejų“, kuriame „eksponatus“ kvies ne apžiūrėti, o paragauti! „Malsenos“ Gyvajame blynų muziejuje“ bus kepama 13 skirtingų blynų rūšių – nuo pasaulio, įvairių šalių tradicinių, sveikųjų ar netikėtų blynų iki tradicinių lietuvių pamėgtų blynų receptų. Tikra blynų šventė – „Gyvasis blynų muziejus“ – bus įsikūręs Žemaitijos sektoriuje, Gondingos sodyboje.
Persirengėlių vaikščiojimas po sodybas – vienas pagrindinių Užgavėnių šventės atributų. XX a. pradžioje persirengėliai dėdavosi kuo baisesnes kaukes, išskobtas iš medžio, tošies, avikailio. Moterys persirengdavo vyrais, vyrai – moterimis. Senoviškiausi Užgavėnių personažai – arklys, ožys, gervė. Dar persirengdavo giltine, elgeta, beždžione, gaidžiu, jaučiu, avinu. Muziejininkai tikisi, kad lankytojai atvyks užsidėję tradicines kaukes – etnografiškiausių kaukių savininkai bus apdovanoti prizais! Jei nepavyks pasigaminti namie – muziejaus dirbtuvėlėse kaukę galės pasigaminti patys.
Šokdami ir dainuodami etnografiniai ansambliai kartu su lankytojais triukšmingai kvies pavasarį. Užgavėniautojai rungtyniaus konkursuose ir žaidimuose, jodinės muziejaus arkliais, važinėsis, išgirs kolektyvo „Tarp Dviejų Aušrų“ ir projekto „Girių Dvasios“ lietuviškas sutartines elektroninėje muzikoje. Šventėje dalyvaus policijos bičiulis „Amsis“, kuris pristatys policijos pareigūno profesiją, o beglobių gyvūnų „Nuaras“ priežiūros centro kinologai pademonstruos dresiruotų šunų programą.
Prie malūno vyks „Ristynių pirmenybės 2017“ – tai lietuviška sporto šaka, reikalaujanti ištvermės, vikrumo ir sumanumo. Užgavėnių šventė neįsivaizduojama be Lašinskio ir Kanapinskio muštynių, kurios simbolizuoja nenorinčios pasitraukti žiemos kovą su žmonių išsiilgtu pavasariu. Tikimasi, kad Kanapinskis nugalės Lašinskį ir pakvies pavasarį! Šventės pabaigoje bus deginama Morė – blogio, nelaimių ir visiems įkyrėjusios žiemos simbolis. Žmonių linksmumas pabudins žemę pavasariui, naujam derliui.
Senovėje žmonės tikėjo, kad per Užgavėnes negalima dirbti – kitaip nelaimės užklups: sukirmys mėsa, skaudės pirštus, vištos daržus iškapstys ar vėjai stogus plėšys. Kad taip nenutiktų, biedni ir bagoti, vasario 25 dieną važiuokite kuo toliau nuo namų linksmintis į Rumšiškes, Lietuvos liaudies buities muziejų. Išvengsite spūsčių, jei atvyksite į muziejų anksčiau. Įėjimas į muziejų mokamas. Išsamią renginio programą rasite čia.
