Lietuvos Prezidentė ir Vokietijos gynybos ministrė pasveikino NATO bataliono karius Rukloje

Antradienį Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje lankėsi šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Iškilmingos karių rikiuotės metu ji pasveikino į šalį atvykusius pirmuosius NATO priešakinių pajėgų bataliono karius iš Vokietijos, Belgijos ir Nyderlandų. 

Šio bataliono funkcija – atgrasyti Rusiją nuo galimų intervencijų. Rikiuotėje dalyvavo ir į Lietuvą atskirai misijai atvykę JAV bei Čekijos rotacinių pajėgų kariai, taip pat Lietuvos kariuomenės vienetų kariai, iš viso išsirikiavo apie šimtą.

Rikiuotę sveikino Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen, Lietuvos gynybos ministras Raimundas Karoblis, NATO Jungtinių pajėgų Briunsiume, NATO Šiaurės Rytų korpuso Ščecine ir NATO Junginių sausumos pajėgų Izmire štabų vadovybė, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas, NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės Lietuvoje vadas pulkininkas leitenantas Christoph Huber ir kt. garbūs svečiai.

Istorinė diena

„Tai istorinė diena, dar niekada Lietuvoje nebuvo dislokuotos tokios didelės ir vientisos pajėgos. Tai siunčia aiškią žinią visiems: NATO stipri ir vieninga“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.

Šalies vadovė pažymėjo, kad tarptautinės karių pajėgos skirtos atgrasymui nuo galimų intervencijų į šalį. Anot jos, ypač didelę grėsmę kelia Rusijos Karaliaučiaus srities „agresyvus militarizavimas“ ir šiemet ten planuojamos didžiulės karinės pratybos.

Vėliau šalies vadovė bendravo su Lietuvos ir sąjungininkų kariais, apžiūrėjo karinę techniką.

Vokietija kartu gins Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę

Ceremonijoje dalyvavusi Vokietijos gynybos ministrė U. von der Leyen teigė, kad Vokietijai ši diena irgi ypatinga:

„Pradėjome rašyti bendros istoriją lapą, giname bendras vertybes. Lietuva daugiau niekada nebus viena kaip prieš 26 metus Vilniuje. Mes Kartu užtikrinsime Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę”. Ministrė pažymėjo, kad NATO batalionas Lietuvoje rodo, jog šalys narės vieningos ir gali kartu spręsti kilusias problemas. „Kartu užkirsime kelią bet kokioms grėsmėms, Lietuvos žmonės galės gyventi be baimės ir savo ateitį kurti patys”, – teigė U. von der Leyen. Savo kalboje ji paminėjo ir sovietų bei nacių okupacijas kaip pavyzdžius, kurie nebeturi pasikartoti.

Pasiteiravus ministrės, ar nemano, kad pasikeitus JAV administracijai gali būti pokyčių NATO, ji tikino neabejojanti, jog viskas liks kaip buvę: „Naujoji JAV administracija palanki NATO batalionui Lietuvoje. Kalbėjau su kolega JAV gynybos sekretoriumi J. Matisu, jis patikino, kad jie ir toliau gins bendras vertybes, dirbs bendrus darbus, NATO ir toliau sieks būti stipri”, – sakė U. von der Leyen.

Vokietijos gynybos ministrė pridūrė, kad NATO šalys toliau sieks didinti lėšas, skiriamas gynybai: „Visos NATO šalys numatė didinti lėšas gynybai, beje, Vokietija reikiamų 2 proc. gynybai dar nepasiekė. Tai nėra taip lengva”, – sakė U. von der Leyen.

Galinga technika

Paklaustas kokio lygio techniką bataliono nariai jau atgabeno į Lietuvą, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas J. V. Žukas pastebėjo, kad Lietuva šioje srityje turi kur pasitempti: „Mes neturime tokio stipraus bataliono (kaip NATO batalionui Lietuvoje vadovausiantis 122-asis Vokietijos mechanizuotas pėstininkų – aut.). Visi batalionai yra lengvieji pėstininkų, ginkluoti lengvai šarvuota technika arba sunkvežimiais, šarvuočiais M113, o čia atvažiuoja artilerijos sistemos, tankai, pėstininkų kovos mašinos ir kt. Mūsų planuose tik trejų metų perspektyvoje turėti ką nors panašaus: pilnai išvystytą savaeigės artilerijos batalioną, turėti du batalionus su pėstininkų mašinomis”, – vardijo J. V. Žukas.

Lietuvoje iš viso bus dislokuota dešimtys tankų ir šarvuotos technikos bei keli šimtai ratinės technikos vienetų – tankai „Leopard 2″, šarvuočiai – CV90, M113, BOXER, FENEK , kt. technika. Planuojama, kad birželį į Lietuvą atvyks papildomi artilerijos, oro erdvės gynybos, inžineriniai ir kiti padaliniai. Batalioną sudarys penkios kuopos, iš jų trys mechanizuotos.

NATO batalionas

Rusijai atgrasyti

Dėl Rusijos intervencijos Ukrainoje ir pakitusios saugumo situacijos, Varšuvos NATO viršūnių susitikime pernai valstybių lyderiai priėmė sprendimą nuo 2017 m. trijose Baltijos valstybėse ir Lenkijoje sustiprinti sąjungininkų buvimą dislokuojant po NATO priešakinių pajėgų bataliono dydžio kovines grupes.

Pati Maskva teigia neturinti jokių siekių brautis į Baltijos šalis ir sako, kad tai NATO pajėgos kėsinasi į Rusijos saugumą.

Kovinės NATO grupės Baltijos šalyse ir Lenkijoje sudarys po maždaug tūkstantį karių.

Lietuvoje tokiai grupei vadovaus Vokietija. Šiuo metu į Ruklą atvykę 130 vokiečių karių, iš viso jų bus 450, planuojama, kad į Ruklą jie suvažiuos per kovo mėnesį.

2017-2018 m. batalione tarnaus apie 1,2 tūkst. karių iš Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, Kroatijos ir Prancūzijos. Jie apsistos Rukloje, vėliau planuojama karius dislokuoti Rokantiškėse.

Šįmet Lietuvoje bus dislokuota ir keli šimtai JAV karių, jie vykdys atskirą misiją.

Visi bataliono kariai Lietuvoje susirinks iki gegužės, birželį šalyje planuojamos pratybos „Geležinis vilkas”.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA