Nuo penktadienio visuose kino teatruose pradedamas rodyti naujausias režisieriaus Emilio Vėlyvio filmas „Zero III”.
Per rekordiškai trumpą laiką – vos mažiau nei pusmetį – sukurta juosta, režisieriaus teigimu, bus pirmas filmas politine tema Lietuvos istorijoje. Pasak kūrybinės komandos, „Zero III” remiasi tikrais Lietuvos politikos, verslo ir žiniasklaidos gyvenimo įvykiais, todėl jame bus galima atpažinti ir realių mūsų visuomenės veikėjų prototipų.
Kino juostos prodiuserių teigimu, tam, kad filmas taptų pelningu, reikia pritraukti 275 tūkst. žiūrovų – o tai iki šiol pavyko padaryti vos dviem lietuviškoms juostoms.
Politinės intrigos, elito nuodėmės, intymios scenos, susišaudymai, dūžtantys automobiliai, per langus krentantys šaldytuvai, pinigų vokeliai ir daug aštrių žodžių – visa tai leidžia atpažinti ir ankstesniuose filmuose jau matytą režisieriaus E. Vėlyvio stilių.
Pirmas lietuviškas filmas, palietęs politikos temą
„Drąsiai atiduodu šį darbą žiūrovams – įvertinus visas filmo gamybos aplinkybes, galime nuoširdžiai pasidžiaugti pasiektu rezultatu. Turėjome beprotiškai mažai laiko, tačiau profesionali ir jau “susižaidusi” komanda padarė tai, kas pradžioje, nusimačius premjeros datą, atrodė sunkiai įmanoma”, – teigė režisierius E. Vėlyvis.
Pasak jo, kiekvienas „Zero” filmas turėjo savo misiją ir žinutę žiūrovams. „Pagrindinis „Zero III” skirtumas nuo ankstesnių dviejų – šįkart mes turime visiškai naujų temų socialinę interpretaciją. Mes palietėme tai, kas aktualu labai didelei visuomenės daliai, tačiau kažkodėl ši tema Lietuvos kine iki šiol buvo tabu. Prieš rašydami scenarijų medžiagą jam rinkome įvairiuose šaltiniuose – nuo asmeninės patirties ir viešai prieinamų straipsnių iki asmeninių pažinčių, kurių dėka galėjome gauti ne viešos, tačiau teisingos informacijos apie procesus, vykstančius politikos, verslo ir žiniasklaidos sluoksniuose, kurie paprastai nėra matomi”, – sakė E. Vėlyvis.
Anot jo, šis filmas nebus Lietuvos politinės realybės šaržas. „Mano šaržas bus realesnis už realybę – net ir pastaruoju metu vykstantys politiniai procesai ir skandalai tai tik patvirtina. Kai kurių dalykų, vykstančių realybėje, mes nesugalvojome net filmo scenarijuje. Bet aš nebijau, kad „Zero III” galėtų atbaidyti tautiečius nuo domėjimosi politika – jei nuo to neatbaido patys politikai, filmas šio darbo tikrai nepadarys. Ir realybės kino juosta nepakeis – bet parodys ją tautiečiams, kurie, panorėję, galės imtis pokyčių patys”, – galimas filmo pasekmes įvertino režisierius.
Todėl, E. Vėlyvio teigimu, šį filmą jis dedikuoja ateities kartoms – kaip savotišką istorinį veidrodį. Paprašytas palyginti „Zero III” su jo kurtu populiariausiu filmu Lietuvos kino istorijoje – „Redirected / Už Lietuvą!” – režisierius teigė, kad tai yra skirtingų kategorijų filmai, su skirtingai biudžetais, scenarijais, kūrimo sąlygomis ir uždaviniais. „Tačiau panašumų vis tiek bus, kadangi abu šiuo kūrinius statė ta pati žmonių komanda”, – teigė E. Vėlyvis.
Į Lietuvos politikos sceną yra pasukęs ne vienas asmuo iš kultūros pasaulio – kas turėtų nutikti, kad vieną dieną tai padarytų ir pats E. Vėlyvis? „Tai reikštų, kad kažkas negero nutiko pačiam Vėlyviui ir jis daugiau nieko nesugeba nuveikti”, – tokią galimybę įvertino režisierius.
Paprašytas pasidalinti ateities planais, apie ką bus kitas jo filmas, režisierius juokavo, kad apie atostogas, nes labai jų pasiilgo. „O „Zero IV” tikrai nebus – tai paskutinis šios serijos filmas”, – patikino kūrėjas.
Žinutė lietuviams ir medžioklė piratams
„Zero III” prodiuserei Daivai Jovaišienei su režisieriumi E. Vėlyviu dirba jau keletą metų, todėl gali palyginti jo kūrinius. „Mano nuomone, tai bus geriausia „Zero” dalis, alsuojanti E. Vėlyvio, kaip režisieriaus, branda, sukaupta patirtimi ir viską nuginkluojančiu humoru. Bet reikėtų neapsigauti – po aštriais dialogais ir komedijos elementais filmas turi paslėpęs labai stiprią žinutę, stiprų kvietimą nebūti abejingais, ir mes tikimės, kad žiūrovai šią žinutę perskaitys”, – pasakojo prodiuserė.
„Kai kam tai gali nepatikti, nes pokyčiai visada sulaukia priešininkų, bet mes kalbame, ir tokia yra mūsų pasirinkta kalbėjimo forma – ryški, drąsi, kartais gal kiek įžūli, bet efektyvi. Tuo įsitikinome sukūrę „Redirected / Už Lietuvą!” – būtent šis filmas išjudino diskusijas ne tik apie Lietuvos kino industrijos galimybes, bet ir apie Lietuvos įvaizdį, šalies vertinimą užsieniečių akimis. „Zero III”, esu tikra, savo tikslus irgi pasieks”, – įsitikinusi D. Jovaišienė.
Ji nesistebi, kad filmas gavo cenzą „N-18”. „Nors kaip prodiuserė aš suprantu, kad tai apriboja mūsų galimybes pasiekti kuo platesnę auditoriją, tačiau kaip paauglės mama esu patenkinta šiuo komisijos sprendimu – viskam savas laikas”, – teigė D. Jovaišienė.
Filmo biudžetas, pasak jos, nėra didelis lyginant net ir su kai kuriais lietuvių režisierių kūriniais – 350 tūkst. eurų. „Visas filmo biudžetas sudarytas iš privačių investuotojų lėšų. Per trumpą laiką pavyko pritraukti privataus kapitalo investuotojų bei rėmėjų, be kurių tiesiog nekvėpuotume – ačiū jiems. Taip pat esame dėkingi Lietuvos kino centrui už galimybę naudotis pelno mokesčio lengvata mūsų rėmėjams”, – sakė D. Jovaišienė.
Nuo pirmųjų E. Vėlyvio filmų kartu dirbanti prodiuserė Asta Liukaitytė teigė, kad komandos vieningumas ir pasitikėjimas vieni kitais leido lengvai susidoroti su visais kilusiais iššūkiais.
„Filmo kūrimas neabejotinai visada yra spalvingas ir nepakartojamas procesas, pilnas profesinės palaimos ir iššūkių. Šįkart didžiausia problema buvo laikas, arba jo stoka, tačiau su patikima komanda, su kuria vienas kitą supranti iš pusės žvilgsnio, gali pasirašyti patiems beprotiškiausiems iššūkiams ir žinai, kad juos įveiksi”, – sakė A. Liukaitytė.
Už aktorių atranką atsakingo prodiuserio Donato Šimukausko teigimu, vos perskaičius scenarijų kai kurie personažai jau patys prašėsi tam tikrų aktorių – taip filme atsirado Ramūnas Rudokas, Andrius Bialobžeskis, Giedrius Savickas ir, žinoma, visų E. Vėlyvio filmų palydovas – Vova arba Mindaugas Papinigis. „Daugiausiai laiko sugaišome ieškodami aktorių Aleksandrui (aktorius Remigijus Sabulis) ir egzotiniam Papu (vaidino H. A. C. Marles)”, – sakė D. Šimukauskas.
Pasak jo, filmą pamatys ir lietuviai užsienyje – planuojamos „Zero III” peržiūros D. Britanijoje, Norvegijoje ir Airijoje. „Kaip ir su „Redirected / Už Lietuvą!”, būsime negailestingi piratavimui – kaip parodė patirtis, mūsų pasirinktos priemonės pasiteisino ir mums pavyko apginti filmą nuo intelektinės nuosavybės vagių, nors iš tokių mūsų ketinimų buvo nemažai besijuokiančių. Ačiū aktyviai bendruomenei internete ir Lietuvos teisėsaugai, kuri atidžiai ištyrė kiekvieną vagystės atvejį”, – teigė prodiuseris.
Aktoriai apie „Zero III”
Ramūnas Rudokas: „Man tai jau ketvirtas filmas su Emiliu, ir visuose juose filmuotis buvo lengva. Nors šįkart tempas buvo didžiulis, bet tai tik padėjo greičiau pasiekti finišą ir laimėti auksą”.
Inga Jankauskaitė: „Su tokia komanda viena laimė dirbti – dariau viską: ir ką galėjau, ir ko negalėjau. Filmo dar nemačiau, bet labai smalsu, koks rezultatas gavosi, kol kas galiu tik nujausti. Man tai antrasis filmas su Emiliu, bet jaučiu kokybinį skirtumą. Tik Emilio braižas, profesionalumas ir žinojimas, ko nori, yra nekintančios konstantos”.
Mindaugas Papinigis: „Mano personažas, deja, su kiekvienu nauju „Zero” tampa vis blogesniu – tikiuosi, kad tai paskutinis Emilio kuriamas „Zero” filmas, nes kitu atveju mano personažui Vovai turėtų baigtis labai blogai. Didžiausias iššūkis – nepraskysti besifilmuojant su tokiais profesionalais, kaip Giedrius Savickas, Rimantė Valiukaitė ir kitais. O darbas su Emiliu man jau įprastas – jūs net nenorite žinoti, kelintas tai bendras mūsų darbo vaisius. Ir man vis dar neįtikėtina, kad taip greitai galima suorganizuoti ir nufilmuoti gerą filmą”.
