Ir džiaugsme, ir varge – jau šešiasdešimt metų kartu. Tokia yra Kauno Rotušėje deimantinį santuokos jubiliejų šeštadienį paminėjusi Bronislovo (85 m.) ir Zuzanos-Anelės (80 m.) Janulevičių šeima.
Net 60 metų santuokoje gyvenanti pora tikina, kad svarbiausia – meilė ir kantrybė, o p. Bronislovas juokauja, kad matyt sėkmę prisišaukė, nes pats piršliavo jau daugiau kaip dvi dešimtis kartų.
Bučinys kaip prieš 60 metų
Porą šeštadienį sveikino gausi palyda: šeimos nariai, giminaičiai, vaikai, anūkai ir proanūkiai. Pora susilaukė trijų vaikų, turi keturis anūkus ir du proanūkius. Tiesa, visi vaikai gyvena užsienyje: dukra Irena Anglijoje, dukra Loreta Amerikoje, o brolis Gintaras – Australijoje, tačiau palaiko ryšius su tėvais ir iš jų mokosi šeimos vertybių.
Rotušėje sekė ceremonmeisterio Kętučio Ignatavičiaus vadovauta ceremonija: dukra Irena su sūnumi deimantinei porai užsegė jubiliejines juostas, vėliau pora pasikeitė aukso žiedais, tuomet sekė ilgas bučinys, kaip juokavo, toks pats, kaip tuomet, 1957-aisiais. Porai ceremonmeisteris linkėjo dar daugybę metų sutikti kartu ir darniai, kaip šiandien bei patikino lauksiantis poros po penkerių metų, tuomet jie minės 65-ąsias, geležinės santuokos metines. Anot ceremonmeisterio, Kaune deimantinį jubiliejų per metus švenčia vos keletas porų, tad tokios poros – išskirtinės, vertos pagarbos ir yra pavyzdys kiekvienai šeimai.
Jubiliejinis sutuoktuvių aktas patvirtintas senuoju 1542 Kauno antspaudu, miesto ir šeimos tradicijų tęstinumo bei tvirtumo simboliu. Galiausiai deimantinei porai sudainuota „Ilgiausių metų!”.
Vienam vaikinui šokdinti – trys panelės
P. Bronislovas papasakojo susipažinimo istoriją: „Dirbau Kaune, buvau pakviestas į gimtadienį tėviškėje Druskininkuose. Gimtadienyje buvo nedaug vaikinų, man šokdinti teko tris paneles. Čia sutikau merginą Zuzaną, iš karto krito į akį, pašokome, tuomet ji paprašė vandenėlio atsigerti, palydėjau, padaviau vandenėlio iš Ratnyčėlės, tuomet dar pašokome ir palydėjau merginą namo. Abipusę simpatiją pajutome iškart”, – pasakojo B. Janulevičius.
Po metų pora atšoko vestuves Seirijų bažnytėlėje, prieš tai nuvykę į zaksą Kaune.
Vestuvių dieną vos nenugarmėjo
P. Bronislovas mena, kad vestuvių dieną lauke buvo apie metras sniego, o ir kuriozų pasitaikė: „Vairuotojas nemokėjo gerai vairuoti, keliskart vos į griovį nenusukome, važiavome „Moskvičiumi”, staiga matau, kad galim tuoj pat nugarmėti, kad šokau iš mašinos, išsitraukiau savo nuotaką ir pasakiau: tegul jį galai, tą automobilį, svarbu, kad nuotaka sveika liktų!”, – šypsodamasis dėstė B. Janulevičius.
Galiausiai pora pasiekė vestuvių vietą, jos, kaip pasakojo, buvo didelės, lietuviškos, dalyvavo daugiau kaip šimtas žmonių.
P. Zuzana mena, kad tądien buvo labai šalta: „Buvo tikra lietuviška žiema, Užgavėnių metas.” Moteris iki šiol brangina dovaną, gautą iš piršlienės – servizą. „Dar ir šiandien turiu, prisimenu, branginame tokius nuoširdžius dalykus”, – kalbėjo Z. A. Janulevičienė.
Pats piršliavo galybę kartų
P. Bronislovas besididžiuodamas atskleidė, kad jam labai sekėsi piršliauti, per gyvenimą piršliavo net 22 kartus ir beveik visos poros iki šiol gyvena kartu, santuokoje bei darnoje.
„Apvesdinau savo giminaičius, draugus, pažįstamus, sekdavosi, kiek žinau gal tik dvi poros negyvena kartu, o visi kiti – laimingai vedę”, – kalbėjo B. Janulevičius. Jis svarstė, kad matyt dėl to ir pačio santuoka sėkmingai klostėsi.
Kantrybės pavyzdys vaikams
Tėvų pasveikinti atvykusi vyriausia dukra Irena Oliver atviravo, kad tėtis Bronislovas lyg ugninis viesulas, o mama rami, kantri, to iš jos ir mokosi.
„Su labai energingu vyru nėra taip lengva gyventi, mama yra moteriškumo ir supratingumo pavyzdys. Tai žmogus, kuris mane labiausiai palaiko versle, esu „FM” kompanijos lyderė pasaulyje, už paskatinimą ir tai, ką pasiekiau, esu dėkinga savo mamai”, – teigė I. Oliver.
Kas yra meilė?
Poros pasiteiravome, kas yra meilė, ar ji svarbi santuokoje? „Mylint reikia daug kantrybės, gyvenime visko būna, bet reikia mokėti ir atleisti, taip pat svarbi pagarba. Mes mylime ir šiandien, po 60 santuokos metų – vienas be kito negalime”, – sakė Z. A. Janulevičienė.
P. Bronislovas papildė: „Jei žmogus myli, jis jaučiasi ir turtingas, ir sveikas, ir viskas jam būna gerai. Skausmai praeina, o meilė lieka amžinai. Į zaksą bei bažnyčią šiandien einame, kad mūsų meilė būtų dar tvirtesnė, norime parodyti tikrą džiaugsmą ir meilę savo vaikams.”
Pokalbį p. Bronislovas baigė poetiškai: „Mylėti – tai reiškia kentėti, aukoti savo grožį, laimę ir viską, kas joje yra. Atimk iš žmogaus meilę ir jis pasidarys tamsus, besielis šešėlis. Tad, žmonės, mylėkite!”
