Pernai per Seimo rinkimus žmonėms su negalia nebuvo sudarytos sąlygos veiksmingai dalyvauti rinkimuose, daugiau kaip pusė balsavimo apylinkių nebuvo pritaikytos neįgaliesiems, konstatavo lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė.
„Tyrimo metu nustatyta, jog rinkimų ir pakartotinų rinkimų metu iš 1996 rinkimų apylinkių tik 699 balsavimo patalpos buvo pritaikytos asmenų su judėjimo ir regos negalia poreikiams. Didžiojoje dalyje rinkimų apylinkių (65 proc.) neužtikrinta asmenų su negalia teisė veiksmingai ir visapusiškai dalyvauti rinkimuose bei pakartotiniuose rinkimuose lygiai su kitais asmenimis“, – rašoma kontrolierės tyrimo išvadoje.
Skundą dėl nelygių galimybių per rinkimus parašė Lietuvos neįgaliųjų forumas. Anot jo, daugiau kaip tūkstantyje rinkimų apylinkių asmenys su judėjimo negalia neturėjo galimybės savarankiškai patekti į balsavimo patalpą: pastatuose buvo laiptai, nebuvo įrengtų arba įrengti netinkamo aukščio pandusai, arba pandusai buvo užtverti, užstatyti daiktais, įėjimo durys – per siauros, nebuvo galimybės savarankiškai jų atidaryti sėdint neįgaliojo vežimėlyje, durys atsidarė į išorę ir pan.
Be to, rinkimų patalpose nebuvo įrengta balsavimo kabina, skirta užpildyti rinkimų biuletenį sėdint kėdėje ar neįgaliojo vežimėlyje.
Skunde taip pat teigta, kad nepasirūpinta rinkėjais su regėjimo negalia: netinkamai pateikta informacija apie kandidatus, nebuvo didesniu formatu atspausdintos informacijos silpnaregiams ir pan.
Anot skundo, valstybė nededa pastangų pašalinti kliūčių asmenims su negalia visapusiškai dalyvauti politiniame ir visuomenės gyvenime.
Pagal Seimo rinkimų įstatymą, už balsavimo bei apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių patalpų išlaikymą, balsavimo patalpų įrengimo inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą apmokama iš savivaldybių biudžetų.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, komisija dar 2016 metų kovo mėnesį kreipėsi į visas savivaldybes, prašydama patikrinti ir įvertinti savivaldybės teritorijoje esančių balsavimo patalpų būklę. Gavusi informaciją apie prastas balsavimo patalpas, VRK prašė apygardų ir apylinkių rinkimų komisijas pasirūpinti, kad savivaldybių administracijos skirtų tinkamas patalpas balsuoti, tarp jų – kad būtų užtikrinta teisė balsuoti asmenims su negalia.
Z.Vaigauskas teigia, kad esant tokiai situacijai, komisija rekomenduoja asmenims su negalia balsuoti namuose, nes įrengti balsavimo patalpų, pritaikytų tokiems asmenims, neturi įgaliojimų ir tam skirtų lėšų.
Pasak lygių galimybių kontrolierės A.Skardžiuvienės, VRK rekomendacija asmenims su negalia balsuoti namuose neužtikrina jų visavertės teisės dalyvauti rinkimuose su kitais asmenimis ir neatitinka Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų.
Kontrolierės tvirtinimu, savivaldybių lėšų trūkumas negali būti pateisinamas pagrindas nepritaikyti balsavimo patalpų.
Ji kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, siūlydama sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę dėl teisės aktų projektų, susijusių su Neįgaliųjų konvencijos tinkamu įgyvendinimu, parengimo.
Seimo rinkimai vyko pernai spalio 9 ir 23 dienomis.
