Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas perkeldami į Kauną, valstiečiai žalieji tikisi gaivinti Laikinąją sostinę. Kalbinti architektai sako, kad pats Kaunas nėra sau 100 procentų atsakęs į klausimą, koks tai miestas ir dažnu atveju labiau gyvena prisiminimais nei dabartimi.
Visą nepriklausomybės laikotarpį Kaunas traukiasi. Ne išimtis ir pastarieji metai. Štai 2009 m. mieste gyveno apie 350 tūkst. žmonių. Šįmet Kaune liko tik 295 tūkst. gyventojų.
„Jei žmones traukia Vilnius, jie ten ir važiuoja, kai trauks Kaunas, jie, matyt, ir į Kauną atvažiuos. Kadangi galimybes, mano supratimu, lemia žmonių kiekis ir rinka, tai Kaune lygiai taip pat. Bet kuriuo atveju, Kauno, kaip miesto, potencialas nėra išnaudotas“, – sako architektas Gintaras Balčytis,
G. Balčyčio teigimu, tendencija kaip ir aiški: gyventojų Kaune tik mažėjo, Vilniuje – daugėjo.
„Nemanau, kad ministerijos ten kažką labai sukurtų, tačiau nemanau, kad tai blogas ženklas. Tikriausiai tai kažkiek prisidėtų. Bet jei galvojama, kad ministerijos Kaune sukurs kažką stebuklingo, mano nuomone, taip nebus“, – kalbėjo architektas.
Architekto manymu, Kaunui pirmiausia trūksta žmonių. Juos pritrauktų geros darbo vietos. Taigi Kauno ateitis priklausys nuo ekonomikos klestėjimo.
„Dėl Vilniaus ir Kauno lyginimo – manau, tai seniai atgyvenęs dalykas. Patys kažkaip sovietmečiu sukūrėme lyginimą, tarsi priešpriešą, mano supratimu, ta nuomonė pakankamai provinciali, nematau jai pagrindo. Žmonės gyvena, dirba, daro verslą ir kuria šeimas ten, kur jiems patogiau gyventi. Mano nuomone, vargu ar mažose valstybėse gali būti panašaus lygio miestai, o sostinės visur pritraukia daugiau žmonių. Tuo labiau Vilnius, kuris turi fantastišką istoriją, puikią architektūrą, oro uostą“, – apie visuomenėje vis dar jaučiamą priešpriešą tarp Kauno ir Vilniaus kalba G. Balčytis.
Architektas taip pat giria prieš keliolika metų iškeltą, tačiau vėliau palaidotą Kauno ir Vilniaus dvimiesčio idėją. Pagal ją, Kaunas ir Vilnius galėtų tapti dvimiesčiu, konkuruojančiu ne su Talinu ar Ryga, o Varšuva ar kitais gerokai didesniais miestais bei taip kelti investuotojų susidomėjimą.
Daugeliu atvejų gyvena prisiminimais
„Manau, ilgą laiką bėda su Kaunu buvo, kad pats miestas nėra sau 100 procentų atsakęs į klausimą, koks tai miestas. Nes, tarkime, su Klaipėda labai lengva – tai yra uostas, iš karto aišku, kad čia dideli prekių srautai. Klaipėdai daug ką diktuoja uostamiesčio, Vilniui – sostinės statusas, tai pritraukia daugiau dėmesio ir investicijų. O Kaunas yra šalies viduryje, bet iš principo tai mažai ką pasako apie patį miestą“, – sako architektas Matas Šiupšinskas.
Jo nuomone, to neužtenka. Be to, Kaunas iki šiol daugeliu atveju labiau gyvena prisiminimais. Architekto teigimu, dabar tai nėra nei pramoninis, nei verslo, nei prekybos miestas, nei uostamiestis. Žvelgiant kritiškai, Kaunas nėra ir studentų miestas – ir pagal šį rodiklį jį lenkia Vilnius.
M. Šiupšinsko pastebėjimu, pastaruoju metu dėmesio Kaunui daugėja. Čia rengiama keliolika naujų biurų pastatų projektų – tai susiję su tuo, kad Vilniuje atsirado daug nuomojamo biurų ploto, žemė brangesnė, o konkurencija tarp vystytojų gana didelė. Šiandien investuotojai jau mato galimybes užsidirbti Kaune.
„Tačiau tai nėra iš Kauno vidaus ateinantis procesas. Kaune gyventojų gerokai sumažėjo, per 25 metus miestas prarado kokį ketvirtį gyventojų. Taigi reikia galvoti ne apie tai, kaip miestas plėsis, o kaip trauksis, mat dalis žmonių keliasi į priemiesčius, o aplink centrą galime turėti ištuštėjusį mikrorajonų žiedą, kuriame nežinia kas bus“, – prognozuoja pašnekovas.
Jo aiškinimu, tik ministerijų atkėlimas neprivers miesto augti – gal tik kuriam laikui sustabdys mažėjimą. Pašnekovo teigimu, taip pat svarbu, kur įsikurs ministerijos. Iš pirmo žvilgsnio atrodo logiška, kad jos įsikurtų jaunuose, taupiuose pastatuose. „Kita vertus, Kauno centre daug tarpukario architektūros administracinių pastatų, kurie iš principo gana tušti. Jeigu mes galvojame ne tik apie finansinę pusę, bet ir apie miesto istoriją, jos išsaugojimą, reikėtų galvoti ne tik kur pastatyti naują plotą, bet tuo pačiu, kaip panaudoti esamą, kaip nepakenkti istorinei miesto daliai, iš ten nenusiurbti srautų ir darbuotojų“, – atkreipia dėmesį M. Šiupšinskas.
Kita vertus, sako architektas, Vilnius, kuriame apsukos buvo didelės, greitai keitėsi, tačiau šiame procese būta minusų: per skubėjimą iš miestovaizdžio pusės sostinė nemažai prarado. Tuo metu Kauno didelis pliusas buvo tas, kad plėtra buvo lėtesnė, tad kiekvienas projektas sulaukdavo daugiau dėmesio, meilės. „Kaunas padarė mažesnes klaidas. Yra diskusijų dėl „Akropolio“ vietos tinkamumo, Nemuno salos urbanizavimo, tačiau iš principo Kauno bandymai, sėkmės ir nesėkmės nebuvo tokios grandiozinės. Kaunas tuo labai žavus“, – teigia architektas.
Mato neišnaudotą turistinį potencialą
„Net ir mažėjant gyventojų skaičiui, skirtingai nei Vilnius, Kaunas yra kompaktiškas miestas. Jame ryški miesto tuštėjimo, išsikėlimo gyventi į priemiesčius tendencija. Tuo metu Vilniuje gyventojų skaičius auga tiek mieste, tiek priemiesčiuose“, – sako architektas, Vilniaus miesto planavimo visuomeninės komisijos narys Maksimas Zacharovas.
Jo nuomone, esminių pokyčių ministerijų perkėlimas į Kauną nepadarys, jei pačios ministerijos nebus optimizuotos ir skaitmenizuotos. M. Zacharovo nuomone, optimizuoti tikslinga ne tik žmogiškuosius išteklius, bet ir patalpų dydžius, siekti, kad naujas pastatas būtų taupus ir energetiškai efektyvus.
Architekto pastebėjimu, Kauno strateginė geografinė padėtis geresnė, bet tai labiau aktualu logistikai nei institucijų darbui. Pašnekovo aiškinimu, netolimoje ateityje biuro pastato vieta arba darbo vieta nebebus reikšminga. Plėsis universalūs kompaktiški paslaugų centrai regionuose.
Pavyzdžiui, jau dabar Valstybinės mokesčių inspekcijos Deklaracijų skyrius yra Druskininkuose.
M.Zacharovas atkreipia dėmesį, kad Kaunas turi neišnaudotą turistinį potencialą – tarpukario modernizmo architektūrą. Preliminarioje Kauno paraiškoje UNESCO – net 64 tarpukario pastatai.
„Neabejoju, kad pasaulio susidomėjimas šiuo unikaliu paveldu su laiku tik augs. Turizmui svarbus miesto charakteris ir įvaizdis. O gyvybingumo suteiktų nauji gyventojai, naujos darbo ir, žinoma, laisvalaikio vietos“, – kalbėjo architektas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
