Šįmet pastebimai pagražėjo Kauno centras – Laisvės alėjoje pradėtas kloti naujas grindinys, o senus, bebyrančius, apkiautusius, pelėsiais ir kerpėmis apaugusius pastatų fasadus, savininkai ėmėsi tvarkyti.
Dalis gyventojų pasinaudojo savivaldybės siūloma parama, kurios metu, pastatų fasadus tvarkantiems savininkams – grąžinta dalis tvarkymo darbų sumos.
Programa taikoma pastatams Laisvės alėjoje bei kitiems, esantiems Centro, Žaliakalnio teritorijose, jie privalo turėti kultūros paveldo statusą. Pastatų valdytojai apie programą buvo informuoti raštu, dar vasarą, raginta pasinaudoti finansine parama, juolab, kad minėtoje dalyje Laisvės alėjoje pradėtas naujo grindinio klojimas, tad palanku šią miesto dalį sutvarkyti iš karto.
Šia galimybe 2016-aisiais pasinaudojo 17 namų fasadų, šeši iš jų stovi Laisvės alėjoje, atkarpoje nuo Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios (Soboro) iki A. Mickevičiaus gatvės. Iš viso šioje atkarpoje stovi penkiolika pastatų, kuriems reikia renovacijos.
Beje, renovacijos, pagal kitą programą sulauks ir apsilupęs Soboras, jau dabar tvarkymui išvežtos durys, tad anga užkalta lentomis. Maldos namai bus tvarkomi iš ES struktūrinių lėšų, darbai atsieis apie 1 mln. eurų, savivaldybė prisidės 150 tūkst. eurų.
Renovuotas legendinės „Pasakos” fasadas
Ketvirtadienį Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas vedžiojo žurnalistus po atkarpą tarp Soboro ir A. Mickevičiaus gatvės, trumpai apžvelgti šioje dalyje jau restauruoti pastatų fasadai. Kaip priminė specialistas, čia stovintys pastatai statyti XIX a. pabaigoje, kai Kaunas buvo carinės Rusijos imperijos sudėtyje. Anot jo, Tarpukariu šie pastatai buvo dažnai atnaujinami, ant kai kurių pristatomi papildomi aukštai.
Jis priminė, kad cariniu laikotarpiu mieste nebuvo galima statyti aukštesnių, nei du aukštai pastatų, nes miestas priskirtas pirmos klasės karinei tvirtovei. Tarpukariu pastatai modernizuoti, ant jų užstatyti trečias, ketvirtas aukštai.
Trumpa ekskursija pradėta nuo Laisvės alėjos nr. 25-27 pastato, kuris vadintas Donskių namais, nuo 1960 m. čia veikė legendinė vaikų kavinė „Pasaka”, buvusi pirmoji vaikų kavinė visoje šalyje ir tarybų sąjungoje. Šiuo metu Laisvės al. nr. 27 pastato pirmame aukšte veikia italų restoranas „Casa della pasta”.
Programos pagalba restauruotas pastatas, kaip priminė S. Rimas, statytas dar XIX a. pabaigoje ir ne kartą keitė savo paskirtį, savininkus. „Šis pastatas ne tik restauruotas, jis įgauna naujas funkcijas: antrasis aukštas pritaikomas butams, anksčiau nenaudotoje palėpėje irgi įrengiamos gyvenamosios patalpos. Šie darbai daromi jau pastato savininko sąskaita, o miestas pagelbėjo tvarkant fasadą”, – pasakojo S. Rimas.
Pavyzdys užkrėtė, bet ne visus
Pastebėta, kad pradėjus gražinti pastatus šioje atkarpoje, tvarkytis pradėjo ir aplinkiniai pastatai, beje, be paramos. Tarp tokių S. Rimas paminėjo Lietuvos šaulių sąjungos namus Laisvės alėjoje nr. 34 bei Kauno apygardos prokuratūros pastatą Laisvės alėjoje nr. 32.
„Matydami, kad tvarkosi kaimynai, savo iniciatyva, nieko nelaukdami jie ir patys pradėjo tvarkytis”, – gyrė pašnekovas.
Visgi, keliaudamas pro Laisvės alėjos nr. 21, kultūros paveldo specialistas nebuvo itin džiugiai nusiteikęs, šio pastato, nors sulaukia raginimų, savininkas tvarkytis nesiima.
„Tvarkymo priemonių savininkas nesiima, tad miestas imsis taikyti „bizūno ir meduolio” principą: kas tvarkosi – savivaldybė skiria paramą, o kurie nieko nedaro – sulauks „bizūno”, t.y. finansinių pasekmių”, – patikino S. Rimas.
Netvarkingų pastatų miesto Centre problemai spręsti, sukurta speciali Senamiesčio ir Laisvės alėjos statinių atnaujinimo grupė.
Anot savivaldybės, netvarkingų pastatų savininkams, piktybiškai nesiimantiems sutvarkyti pavojaus kitiems keliančių pastatų – grės baudos, padidinti mokesčių tarifai bei kitos sankcijos.
Autentiką įvardinti sunku
Pasiteiravus, kiek autentikos išliko per kelis amžius, kol Laisvės alėjoje stovi pastatai, S. Rimas pastebėjo, kad šiuo metu sunku tą pasakyti, nes pastatai nuolat kito, nauji šeimininkai pritaikydavo juos savo reikmėms:
„Autentiką sunku suskaičiuoti, nes pastatai nuolat keitė savo išvaizdą, nuo pastatymo – kas keleri metai buvo didinamos vitrinos, langų angos, statomi nauji aukštai, dažoma ir pan. Vyko nesustojamas procesas, jis tebevyksta, nes miestas juk niekada nėra užbaigtas”, – aiškino Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas S. Rimas.
Kitąmet planuoja dvigubinti rėmimą
Pastatų fasadų atnaujinimo programai Kauno miesto savivaldybė šįmet skyrė 400 tūkst. eurų, mero Visvaldo Matijošaičio teigimu, kitąmet planuojama sumą dvigubinti. „Turbūt ne vienas kaunietis su svečiais keliaudamas Laisvės alėja nurausdavo, nes fasadai buvo apšiurę, apgriuvę. Jei savininkai tvarkosi, juos paskatiname, kitąmet planuojame skirti 800 tūkst. eurų ir daugiau, kad darbai judėtų greičiau”, – kalbėjo V. Matijošaitis.
Kauno vicemeras Simonas Kairys džiaugėsi, kad tokio kiekio renovuotų namų Kaune nebuvo jau seniai. „Tokio vaizdo Kaune nebuvo nuo Nepriklausomybės laikų, tiek pastolių palei namus senai kas bematė. Reikia padėkoti tiems, kurie atsiliepė į raginimus dalyvauti programoje”, – komentavo S. Kairys. Jis prasitarė, kad minėta programa domisi ir kiti miestai. Anot S. Rimo, Kauno miestas daugiausiai iš visų Lietuvos savivaldybių skiria lėšų kultūros paveldo apsaugai.
Savivaldybės atstovai informavo, kad parama išmokama tik tada, kai restauravimo darbai būna pilnai užbaigti, juos priima Darbų komisija.
Galima gauti paramą 50 procentų nuo visos darbų kainos, tiksli suma skaičiuojama pagal pastato plotą. Tarkim, Laisvės alėjoje nr. 40 tvarkyti du pastatai, tipiniai XIX a. pab. prekybininkų, administraciniai, jų darbai atsiėjo 74 tūkst. 289 eurus, iš kurių savivaldybė skyrė 30 tūkst. 950 eurų.
Šiuo metu Kaune yra 1,2 tūkst. kultūros paveldo objektų.
