„Iš karto atsiprašau už visus dalykus, kuriuos pasakysiu apie Kauną ir jo kompleksus“, – taip laidos pradžioje teigė Andrius Tapinas. Ir nenuvylė – Kaune šią savaitę filmuotoje laidoje žurnalistas ne tik lygino Kauną su visais Lietuvos „antraisiais“, bet ir kalbėjo apie tai su V. Matijošaičiu.
Pasak A. Tapino, didžiausia Kauno problema – genuose užkoduotas antrumo genas. „Ir jausdamas nepakeliamą norą būti pirmu, Kaunas atranda įdomių būdų“, – pasakojo žurnalistas ir pateikė pirmojo prasčiausiai besirengiančio mero ir pirmųjų ekscentriškų verslininkų pavyzdžius.
„Atsėdėsiu“
Tuo tarpu aptardamas praėjusius Kauno miesto merus, laidos vedėjas negailėjo palyginimų su šalies sostine ir pamokymų, kaip daryti nebereiktų. O šios temos pabaigoje pasikvietė apie miestą pasišnekėti ir dabartinį miesto merą V. Matijošaitį.
Pokalbio metu per keletą minučių meras su A. Tapinu rado būdą, kaip į Kauną perkelti daugiau ministerijų – tereikia paremti daugiau būsimųjų Seimo narių. „Tai būtumėte dar daugiau ministerijų į Kauną paprašęs, nes vienas narys į Vilnių – viena ministerija į Kauną“, – formulę apie paramą ir ministerijų perkėlimą išvedė A. Tapinas.
V. Matijošaičiui taip pat buvo priminta kiek anksčiau šį rudenį įvykusi istorija, kurios metu jo automobilis kliudė per perėją ėjusį senolį. A. Tapinas juokavo, jog taip meras bando išspręsti senjorų problemą Lietuvoje, o paskui pasiteiravo, ar, pamatęs buvusį miesto merą A. Kupčinską, einantį per tą pačią perėją, stabdytų. Ir į šį klausimą sulaukė išties netikėto atsakymo – meras papurtė galvą ir juokdamasis atšovė, jog „atsėdėtų“.
Nepraraskit vilties
Merui taip pat teko pasiaiškinti dėl itin didelių išlaidų, skirtų miesto viešiesiems ryšiams – net milijono eurų per trejus metus. Tačiau, V. Matijošaičio teigimu, tokia suma – menkniekis miesto biudžete, kuris „net nepasijus“, tačiau yra būtinas.
Na o A. Tapinas, tuo tarpu, įvertinęs Kauno istoriją ir dabartinę padėtį, skatino nenusivilti ir neprarasti vilties.
„Kauno lemtis – derinti du sunkiai suderinamus antrojo genus – amžinai antrojo pralaimėtojo ir, iš kitos pusės, pilkojo kardinolo, slaptojo ginklo, o galbūt – viliojančios meilužės“, – teigė jis.. „Būti antru – tikrai nelengva, tačiau, Kaune, neprarask vilties.“
