Pirmas gausus sniegas šiąnakt – Kauno mieste ir rajone inspiravo du eismo įvykius, kuriuose sužeisti žmonės. Siekiant užkirsti kelią kitoms eismo nelaimėms, ypač pėsčiųjų, ketvirtadienio rytą Kauno policija surengė specialią spaudos konferenciją.
Kauno apskrities vyriausiame policijos komisariate (VPK) vykusioje konferencijoje, pasakota apie eismo saugumo priemones, itin akcentuota, kad tamsiuoju paros metu, tarkim lapkritį, jau nuo 16:30 val. miestas paskęsta tamsoje, tad dalyvauti eisme tampa žymiai sudėtingiau, nei šviesiuoju paros metu. Prastas matomumas, atšvaitų nedėvėjimas, pėsčiųjų neatsargumas, sukelia didelį avaringumą ir sužeistųjų skaičių.
Ragina gerinti statistiką kartu
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas susitikime pasakojo apie 2015-2016 m. avaringumo statistiką ir policijos vykdomas priemones.
„Pernai Kauno apskrityje žuvo 39 žmonės, iš jų net 19 pėstieji. Dauguma – net 17, žuvo tamsiuoju paros metu. Šįmet Kauno keliuose žuvo 21 žmogus, iš jų net 9 pėstieji, beje, septyni jų – tamsoje. Mūsų tikslas – pasiekti, kad šįmet lapkritį apie žuvusiuosius kelyje – nebūtų girdėti, juolab, kad pernai lapkritį žuvo net 7 pėstieji. Raginame visus atsargiau elgtis keliuose, ypač pėsčiuosius, būtina dėvėti atšvaitus, o prieš kertant perėją, įvertinti, ar spėsite praeiti iki atvažiuos automobilis, budrumą būtina išlaikyti visą laiką, kol žygiuojate perėjoje”, – aiškino D. Česnauskas.
Tamsoje padaugėja nelaimių
Kauno m. savivaldybės Eismo saugumo komisijos pirmininkas Rimantas Mikaitis teigė, kad nelaimingus atsitikimus lemia daugybė priežasčių, šiuo metu itin aktualus – oras. „Saugiau, kai pasnigę, o ne lyja, tamsu ir dominuoja pilkuma. Be to, pėstieji neturi manyti, kad vairuotojai juos visada mato.” Specialistai išskyrė, kad pavojingiausi mėnesiai yra lapkritis, gruodis ir sausis.
Jam antrino Kelių ir transporto tyrimo instituto Saugaus eismo skyriaus viršininkas Mindaugas Katkus, pastebėjęs tendenciją, kad dauguma pėsčiųjų žūsta tamsiuoju paros metu, tad laukiama sniego, kai aplinka pasidaro šviesesnė.
„Žvelgiant į ilgametę statistiką, šaltasis metų periodas išryškėja nelaimėmis, tad norisi paraginti eismo dalyvius – labiau save saugoti, segėti atšvaitus, ypatingai atsargiai elgtis pėsčiųjų perėjose. Ilgus metus buvo teigiama, kad einant per pėsčiųjų perėją – būsi saugus ir gali net nesižvalgyti. Niekas kitas perėjose mūsų neapsaugos, tik mes patys: būtina apsižvalgyti prieš įeinant į perėją ir būtinai jau įėjus į ją”, – priminė taisykles M. Katkus.
D. Česnauskas pėsčiuosius suskirstė į dvi grupes: turinčiuosius vairuotojo pažymėjimą ir ne, pastarieji neturi supratimo, ką mato vairuotojas.
Suremontavus gatvę – dažniau paspaudžia greičio pedalą
D. Česnausko pastebėjimu, vos Kaune suremontuojama gatvė – iškart užfiksuojama daugiausiai pažeidimų, mat norima išbandyti greitį. Tad, pasak jo, būtina vairuotojams apie ką tik restauruotas gatves pasidomėti iš anksto ir jose elgtis budriau.
R. Mikaitis pritarė šiai tendencijai: „Iškart pastebima: pagerėjo gatvių būklė – automatiškai padidėjo greičiai. Tą įvertina ne visi, tad eismo įvykiai – neišvengiami.”
Šioje situacijoje D. Česnauskas akcentavo vaizdo registratoriaus svarbą, kuris tampa įrodymu avarijose: „Tereikia kelis kartus peržvelgti vaizdo medžiagą ir tyrimas iš karto paspartėja.”
Vairuotojams – geros žinios
R. Mikaitis priminė, kad šįmet Kauno miesto savivaldybė tris sankryžas pakeitė į reguliuojamas, o ketvirtoji žiedinė turbosankryža Baltų pr. Žiemgalių g. sankirtoje – dar įrenginėjama, 20 sankryžų šviesoforų pakeista į ledinio apšvietimo.
Pasak jo, planuojama Baltijos gatvėje visose pėsčiųjų rėjose įrengti eismo saugumo saleles, šįmet planuojama rekonstruoti dvi sankryžas: Sukilėlių pr. – Tvirtovės al. ir Lukšio-S. Žukausko. Numatoma kitų metų pradžioje visas Varnių g. ir Taikos pr. perėjas padaryti tik reguliuojamas.
Kovo 11-osios gatvėje, vėliausiai sausį, atsiras dešimt išmaniųjų perėjų.
Visose magistralinėse Kauno gatvėse, apie 100 km, bus apšviestos LED šviestuvais, tokių šviestuvų bus net 3,4 tūkst. Kauno mieste.
„Vykdant šias priemones, Kaune išaugs saugumas, padidės pralaidumas”, – neabejoja R. Mikaitis.
Anot D. Česnausko, didžioji dalis eismo saugumo priklauso nuo paties dalyvio: „Policija, savivaldybė, Kelių ir transporto tyrimo institutas – kelių avaringumui įtaką daryti gali po 5-10 proc., tačiau didžioji dauguma priklauso nuo visuomenės švietimo, pačių vairuotojų elgesio”, – atkreipė dėmesį D. Česnauskas.
