Portalas „Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios XX amžiuje tą dieną spaudoje paskelbtos naujienos (kalba netaisyta), kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Rugsėjo 18-ąją 1919-aisiais „Lietuvoje“ išspaudintas tekstas apie demarkacijos liniją.
„Lenkų laikraščiai laikinąją demarkacijos liniją vadina Lenkų Lietuvos siena. Jei ir prideda kur žodį <tymčasova> laikinoji, tai visada jie tą supranta taip, kad lietuvių pusėj dar pasilikę lenkiškųjų plotų. Del to jie jaučiasi nuskriausti. Pat iš Vilniaus išsiuntinėjo lenkų laikraščiam šiuo reikalu tokią žinią: . Kad prancūzai lengviai tą lenkų <skriaudą> suprastų, laikraščiai prideda, kad tai busiąs toksai žemės plotas, kai Elzasas. Lietuviams tenką netik Malėtai ir Širvintai, kuriuose mažiausia esą apie 72% lenkų (Tai, pasirodo, bus lenkų lenkiškiausi miestai, <lenkiškesni> dargi kai pačių Lenkų, nes ir tenai nėra miestelio, kur būtų mažiau kai 30% žydų. K. B.) – bet ir plotai tarp Neries ir Nevėžio, Šventosios sritis iki pat Ukmergės ir Kėdainių. “ Ten esama ištisai lenkiškų valsčių k. š. Babtai ir Vendžiogala. Penkiose dešimtyse <Kovienščiznos> Kaunijos pasienio parapijų lenkai sudarą 70% gyventojų. Iš 60 Kauno gubernijos miestelių Regentų taryba yra gavusi pareiškimų, kur gyventojai sakosi norį priklausyti lenkams. Pačiame Kaune esančiame toj pat srity per paskutinius rinkimus, esą, pasirodę, kad prieš 42% lenkų stojo tik 17% lietuvių. Kaunas esąs lenkų miestas ir klausant liaudies valios privalėjo pasilikt lenkų pusėj.
šiuo klausimu pradedamajame straipsny pridėdamas žemėlapį, paduoda pluoštą tokių samprotavimų:
. Toliau eina lenkiškosios poezijos eilutės, kuriomis lenkų laikraštis bando įtikint , kad jie suprastų savo paklaidą ir vėl prie Lenkų prisišlytų, kaip tais abiejų tautų aukso laikais kai Zigmantas karalius juos buvo sujungęs. (…)”