„Ar visi turite telefonus? Jums suteikiama paskutinė galimybė pakalbėti su artimaisiais, daugiau tokia proga gali ir nepasitaikyti”, – tokiu įspėjimu vėlų penktadienio vakarą pradėta kelionė po tamsa aptrauktą Kauno zoologijos sodą.
Čia jau ketvirtą kartą vyko „ZOOnaktis” po žvaigždėtu dangumi. Nors naktį zoologijos sode dauguma gyvūnų miega, o jų saugumą prižiūri apsaugininkai su specialiai išdresuotais šunimis, tąkart padaryta išimtis – leista panaktinėti apie šimtui iš anksto užsiregistravusių lankytojų.
Netrūko ekstremalių pojūčių
Susirinkusieji galėjo pasmalsauti, ką naktį veikia tigras, žirafa ar liūtas bei kiti 2 tūkstančiai Zoologijos sodo gyventojų. Iš viso čia gyvena 220 rūšių gyvūnų.
Tiesa didžioji dalis jų jau miegojo, tačiau ekskursija po naktinį zoologijos sodą buvo įsimintina: siūlyta išbandyti liūto narvą, vos kelių metrų aukščio ir ploto, kuriuo jis transportuojamas lėktuvais, traukiniais ar automobiliais iš kitų valstybių. Garde lankytojams siūlyta atrakcija – paleistas riaumojančio liūto įrašas ir tamsoje liepta pereiti per visą gardą.
Leista rankose palaikyti tikrą tigro kaukolę bei pasiūlyta paragauti šnypščiančių, 8 cm ilgio, stambiųjų Madagaskaro tarakonų, kai kurių mėgstamų auginti net namuose, kaip naminių gyvūnėlių. Drąsuolių atsirado ne vienas.
Pusryčiai skirtingi
Po zoologijos sodą vedžiojusi jau dvidešimt penkerius metus čia dirbanti Violeta Lazarevičienė pasakojo, kad Sodo gyvenimas startuoja 6 val. ryto, kai virtuvėje pradedami ruošti pusryčiai gyvūnams. Štai vilkams verdama ryžių košė su medumi ir bananais, o kapucinų beždžionėms patiekiama lėkštė svogūnų, juos mėgsta žymiai labiau, nei bananus.
Amūro tigrams ruošiama 8 kg mėsos, kadangi jiems būtinas fizinis krūvis, ėdesys pakabinamas viršuje, kad žvėris pasportuotų, nenuobodžiautų.
Šeriant žvėris, neišvengta ir kuriozų: „Kartą prižiūrėtojas padėjo 10 kibirų maisto visiems baltiesiems ir juodiesiems lokiams, staiga vieno lokio snukio išraiška taip išgąsdino prižiūrėtoją, kad išsigandęs jis puolė bėgti, net neuždarė lauko durų, išlėkė rėkdamas: „Pabėgo lokys, bėkite iš Sodo, gelbėkitės, kas galite!”. Tačiau, viskas baigėsi laimingai: kadangi baltasis lokys buvo neužrakintas, išėjo, suėdė visą maistą iš 10 kibirų, nukeliavo iki ruonio, suprato, kad maisto atsargas turi pakankamas ir grįžo į savo namus”, – pasakojo V. Lazarevičienė ir priminė, kad lokio jėga – kaip vilkiko, tad jo gardas, kad neišspirtų, sutvirtintas specialiais strypais.
Sugriežtintas saugumas
Gidė atkreipė dėmesį, kad darbuotojai neina nei į vieno plėšrūno aptvarą, kol jame yra žvėris. Jis uždaromas, tada įžengia darbuotojas, sutvarko voljerą, padeda maistą ir saugiai išeina. Laikantis saugumo, visos rankenos į gardus yra tik iš išorės.
Saugumo sumetimais, dieną taikomi įvairūs ribojimai: draudžiama prieiti per arti narvų, mėtyti maistą ir erzinti gyvūnus. Naktį zoologijos sodą saugo apsaugos darbuotojai su specialiai išdresuotais šunimis.
Numylėtinis – ruonis Kajus
Pasak ekskursiją vedusios darbuotojos V. Lazarevičienės, šiuo metu zoologijos sodo lankytojai labiausiai džiaugiasi ruoniu Kajumi, balsavimo metu jis išrinktas mylimiausiu Sodo gyventoju. Į mėgiamųjų trejetuką taip pat pateko tigrai ir liūtai.
Taip pat mėgiamos ir stepinės lapės, aktyvios esančios visą parą. Pasak jų prižiūrėtojo Deivido Zalagaičio, iš dešimties lapių visąlaik viena budi. „Kaip kariuomenėje”, – šypsodamasis pasakojo darbuotojas.
Jis prisiminė ir neseną istoriją, atskleidusią, kad lapės dar ir puikios aktorės: „Kartą veterinaras atėjo vakcinuoti lapes, vieną pagavo, atliko procedūrą ir paleido. Tačiau ji – nei krust. Darbuotojai išsigando, pajudino, pamanė, gal nelaimė, tačiau vos spėjo nusisukti – lapė tik strykt ir iškart pabėgo. Kartais jos vis mėgsta apsimetinėti negyvomis, ypač, kai jaučia pavojų”, – sakė prižiūrėtojas.
Pokštininkės beždžionės
Kapucinų beždžionių ekspozicijoje, lankytojai galėjo išvysti žvėrių šeimyną iš Lenkijos. Jie nevengė rodyti veido mimikas: šypseną, pyktį ar nuostabą.
„Jos pavalgo ir pamiega, taip – visą dieną, šiek tiek panašu į žmogų?”, – klausė gyvūnų prižiūrėtoja Daiva. Ji prisiminė, kad kartą ėmė baimintis dėl mažylio, kuris miegojo nugara ant šakos, į šonus išmetęs kojas ir rankas. Tačiau, atsikėlė, paaiškėjo, kad tai tik patogus jo miegojimo būdas.
Daiva pasakojo, kad beždžionės mėgsta paišdykauti: jei tik darbuotoja įeina be įrankio ar spėja nusisukti – iškart kenčia kepurės, akiniai, plaukų smeigtukai.
Gyvūnų glostyti neleis
Ekskursijos gidė V. Lazarevičienė naktinėjimo metu atskleidė daugybę įdomių faktų apie gyvūnus, kurie mažiesiems lankytojams buvo girdimi pirmą kartą: priminta, kad žirafos miega vos 20 min.-2 val. per parą, kad begemočių pienas – rausvos spalvos, kad kupranugaris sveria 700 kg, iš kurių 130 kg riebalai kuprose ir kt. 
Lankytojams pasiteiravus, ar galima prieiti ir bandyti paglostyti jauniklius, darbuotoja buvo griežta: „Gyvūnų glostyti neleisime, reikia gerbti žvėris, juk ir taip jie patiria diskomfortą, kai naktį su įjungtais prožektoriais įsibrauname į jų teritoriją. Be to, šiuo metu esame kandidatai į Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociaciją, laikomės visų reikalavimų”, – teigė V. Lazarevičienė.
