Trečiadienį, prieš vidurdienį, į Stepono Dariaus ir Stasio Girėno aerodromą skubėjo paramedikų pajėgos – važiuota gelbėti inscenizuoto teroristinio akto metu iš „nukritusio” lėktuvo „išsigelbėjusių” žmonių.
Tiesa, tai buvo masinės katastrofos simuliacija, o „sužeistuosius” gelbėti skubėjo medicinos studentai ir trys Kauno greitosios medicinos pagalbos brigados.
Aerodrome vyko 15-os medicinos studentų iš viso pasaulio mokymai „Scorp Camp“, pirmą kartą organizuoti Lietuvoje. Pratybose lavinti katastrofų medicinos įgūdžiai. Laukymėje išsibarstė 52 galimai nukentėjusieji – universiteto studentai, jie atrodė itin tikroviškai, puikiai įsijautė į aukų vaidmenį: buvo vaizdingai nugrimuoti, suguldyti ant žemės ir šaukdami tarptautinį pagalbos žodį „Help!” – kvietėsi gelbėtojų.
Pirmiausia juos reikėjo surūšiuoti pagal sužeidimų lygius: žalia spalva – kuriems gyvybei grėsmės nėra, pagalba teikiama per 2-4 val.; geltonieji – pagalbą reikia suteikti per 2 val., o raudoniesiems – tuoj pat. Po rūšiavimo dalyviai turėjo gelbėti labiausiai sužeistuosius, kuriems gresia gyvybės praradimu.
Per pusantros valandos išgelbėta dauguma žmonių, vietoje „žuvusieji” rasti keturi, o nespėjus suteikti pagalbos netekta dar kelių asmenų.
Pasak renginio atstovų, Kaune veikia daugiau kaip 20 greitosios medicinos pagalbos taškų, Kauno dispečerinė valdo 70 specialių automobilių regione. Pirmieji gelbėtojai į panašią katastrofą Kaune atvyktų sugaišdami ne daugiau kaip 15 minučių, o visos pajėgos iš aplinkinių vietovių suvažiuoti privalėtų nesugaišdamos pusvalandžio.
Mokymus organizavęs Lietuvos medicinos studentų asociacijos atstovas Laurynas Kanapeckas pasakojo, kad lėktuvo situacija pasirinkta, nes nuo jų neapsaugota nei viena šalis, kurioje yra oro uostas.
LSMU Ekstremaliosios medicinos katedros atstovas Paulius Dobožinskas pasakojo, kad akcijos rezultatai geri: „Visos mokomosios akcijos sėkmingos, kažko išmoksti, bet, manau, daugiau mokaisi iš sėkmės. Pagrindinis dalykas masinės nelaimės atveju – kuo greičiau surūšiuoti sužeistuosius, kurie gali greitai atsisveikinti su gyvųjų pasauliu, reikia suskubti išgelbėti jiems gyvybę”, – sakė P. Dobožinskas.
Jis pasakojo, kad simuliuotoje situacijoje nespėjus suteikti tinkamos pagalbos – „mirė” keli žmonės, tad labai svarbu pirmosios minutės ir komandinis darbas. Sunkiai sužalotam vienam asmeniui reikia net visos brigados. „Tai nerealu ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, todėl rūšiuojame sužeistuosius, nes nėra resursų”, – sakė P. Dobožinskas. Jis patarė kiekvienam mokytis pirmosios pagalbos suteikimo. „Tokios masinės nelaimės, kurią simuliavome šiandien, Lietuvoje dar nebuvo, bet užtenka apsiversti autobusui, ir jau turime 25 nunkentėjusiuosius”, – sakė LSMU atstovas.
Lietuvos kariuomenės medicinos karo tarnybos atstovas majoras Salvijus Milašius teigė, kad atsižvelgiant į dabartinius įvykius pasaulyje, panašių katastrofinių pratybų reikia daug. „Džiugu, kad studentai ėmėsi iniciatyvos, tai žingsnis į priekį, ruošiantis panašioms galimoms situacijoms. Bendradarbiaujant institucijoms, pasirengimas yra bet kokios problemos prevencija”, – teigė majoras S. Milašius.
Greitosios medicinos pagalbos paslaugų auditorė Ilona Kajokaitė informavo, kad Kauno mieste į bet kurį tašką reikia atvykti per 15 minučių. Jos teigimu, kilus terorizmo situacijai, greitoji medicinos pagalba šioje vietoje pasirodytų ne pirmoji. „Pagalbą teikiame, kai saugu mūsų personalui, tad pirmi į nelaimės vietą įžengtų policijos pareigūnai, gaisrininkai. Pusšimtis sužeistųjų – masinė nelaimė, tokios Kaune per savo dvidešimt darbo metų – nepamenu”, – sakė I. Kajokaitė.
Ji ragino atsidūrus katastrofoje, pirmiausiai kviesti pagalbą: skambinti 112, jei nesiorientuojama, kur esama, greitoji pagal GPS sistemą ras ir atvyks. Specialistė užsiminė, kad kauniečiai paramedikų varžybose pasirodo puikiai, tad Kauno gyventojai gali būti garantuoti, kad nelaimės atveju jiems bus suteikta profesionali, skubioji pagalba.
