Apie kūrybinius etapus, K. G. Jungo įkvėptas šifruotes dainų žodžiuose, eksperimentus, skirtus publikai bei naujo albumo pristatymą, kalbamės su pripažinta ir mylima Jurga Šeduikyte, arba tiesiog Jurga.
[galerija kiek=”16″]
Rugpjūčio 23-iąją koncertuosite Kaune, ,,Combo” vasaros terasoje. Kuo šis pasirodymas bus išskirtinis jums, kaip atlikėjai?
Šiam pasirodymui paruošiau daug siurprizų. Ruošiama akustinė programa, kupina naujų eksperimentų, naujų minčių. Neseniai atšviežinau kelias senas dainas, viena iš jų – daugeliui puikiai žinoma ,,Nebijok”. Kitoniškas kūrinio atlikimas, šviežias skambesys, į daugelį sykių girdėtą dainą, leis pažvelgti kitu rakursu. Žinoma, pristatysiu ir dar negirdėtų kūrinių, pasidalinsiu savo muzikiniais ieškojimais.
Prieš kiek daugiau nei dešimtmetį išleistas jūsų debiutinis solo albumas ,,Aukso pieva”, šią vasarą įrašinėjate naująjį. Papasakokite, kaip augo jūsų kūryba.
Kūrybos augimo etapus geriausiai įvertinti gali klausytojai. Natūralu, jog laikui bėgant, keitėsi įkvėpimo šaltiniai: pirmieji albumai buvo tarsi mano pačios vidinio pasaulio atspindys: vedini intuicijos, siekio prisijaukinti klausytoją, o kartu ir save pačią. Dabartiniame kūrybiniame etape svarbiausias akstinas kurti yra mane supantys žmonės. Kiekviena daina, kiekviena eilutė – visa tai gimė mąstant apie konkrečius asmenis. Tvirtai tikiu: jeigu rašai iš tikrųjų egzistuojantiems, rašai šiam laikmečiui.
Ar jaučiate, kaip laikui bėgant keitėsi santykis su publika?
Kūryba suteikia neribotus laiko išteklius, tačiau kai esi ant scenos, turi tik šią akimirką.
Kai kuri dialogą tarp savęs ir aplinkinių, nesvarbu, ar įprastu pokalbiu, ar pasitelkęs muziką, neturi daugiau laiko, nei tik čia ir dabar. Galbūt dėl šios priežasties anksčiau reikėdavo daugiau laiko pagalvoti, ką norėtum pasakyti, kaip tiksliau tai perteikti, kaip elgtis, kad būtum išgirsta ir suprasta.
Jūsų kūryboje dažnai minimi gamtos simboliai, ypač vanduo. Ar tai turi kokią nors ypatingą reikšmę?
Gamtos simboliai mano kūryboje atsirado ne šiaip sau. Svarbu, kad kuriantis žmogus nuolat ieškotų, ką galėtų perduoti muzika. Siekiu skatinti pasirūpinti pačiu savimi, gebėti save ištraukti iš gelmės, kad ir kokia tamsi ji beatrodytų. Didelį įspūdį paliko K. G. Jungo veikaluose minimas vanduo, kaip mitinis simbolis. Jis baugus, beribis, tačiau jo neaprėpiamos ir gąsdinančios gelmės dugne slypi atsakymai.
Neseniai pristatėte akustinę programą. Kokie jūsų įspūdžiai, kaip pavyko užmegzti ryšį su klausytojais?
Nauja akustinių koncertų programa leidžia sukurti maksimaliai glaudų santykį su publika, jautrų ir tyrą pokalbį. Tai įkvėpė atlikti eksperimentą, neįprastą atlikėjui. Dažniausiai klausimai užduodami pačiam kūrėjui, tačiau aš nusprendžiau daryti atvirkščiai: ant lapelių surašiau klausimus ir juos pateikiau publikai. Dar sykį įsitikinau, jog klausytojų auditorija – tai mąstantys, daug skaitantys, nuolat besidomintys besikeičiančiu aplinkiniu pasauliu asmenys, kurie turi kuo pasidalinti.
Kokie jūsų lūkesčiai prieš pasirodymą Kaune, rugpjūčio 23-iąją?
Kauno publikos sutikimas visuomet labai šiltas, deja, gana seniai teko jame koncertuoti. Tikiuosi, jog ir šįkart žmonės bus atviri ir norintys kalbėtis. O suradus bendrą kalbą su klausytojais – pagrindiniai lūkesčiai bus išpildyti.
