Lietuvoje per metus žūsta daugiausiai eismo dalyvių, palyginti su kitomis Baltijos šalimis. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, didžiausias mirtingumo rodiklis – tarp Lietuvos šalies automobilių vairuotojų, o dviratis šalyje yra tokia pati rizikinga transporto priemonė kaip ir motociklas.
Pernai Lietuvoje 100 tūkst. žmonių teko 10,6 mirčių kelyje, o 4,6 – vykstant automobiliu.
PSO statistika rodo, kad Latvijos keliuose bendras mirtingumas pernai siekė 10, o Estijoje – 7. Mirtingumu tarp automobilių vairuotojų Lietuva pernai aplenkė ne tik Latviją (4,2) ir Estiją (3,5), bet ir kaimyninę Lenkiją (4,4), kuri pastaraisiais metais nemažai investavo į kelių atnaujinimą ir eismo sąlygų gerinimą.
„Lyginant Baltijos šalis tarpusavyje, Lietuvoje automobiliai yra seniausi ir kartu mažiausiai saugūs. 2013–2015 metų duomenimis, vidutinis automobilių, kuriuos vairuoja Lietuvos gyventojai amžius, yra 15,8 metų. Latviai vairuoja maždaug 2 metais, o estai – 4 metais naujesnius automobilius. Daug Lietuvos vairuotojų senas transporto priemones eksploatuoja ne dėl to, kad joms jaučia sentimentus, o tiesiog neišgali įsigyti naujesnių“, – sako vienos draudimo bendrovės Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Jo teigimu, jei automobilis yra techniškai tvarkingas, ne itin senas bei vairuojamas laikantis Kelių eismo taisyklių – jis yra saugi transporto priemonė.
„Jei įvykis nedidelis, automobilyje esantys žmonės atsiperka tik įvairiais sumušimais, nedidelėmis galvos ar kaklo traumomis. Įvykus sunkesnėms avarijoms, pasitaiko ir lūžių, o dažniausiai nukenčia įvairūs rankų kaulai“, – sako pašnekovas.
Motociklo ir dviračio rizika Lietuvoje vienoda
PSO statistika rodo, kad Lietuvoje beveik vienodai rizikinga važiuoti tiek motociklu, tiek dviračiu. 2015 metais 100 tūkst. šalies gyventojų teko 0,8 motociklininkų ir 0,7 dviratininkų mirčių.
„Motociklai atrodo rizikingesni, nei kojomis minamas, ribotą greitį pasiekiantis dviratis. Tačiau abi transporto priemonės dalyvauja eisme ir, kaip rodo objektyvi statistika, mirtino įvykio tikimybė jomis važiuojant yra praktiškai vienoda. Lietuvoje tik 2014 metų viduryje dviratininkams tapo privalomos šviesą atspindinčios liemenės, žibintai, kitos saugos priemonės. Ir nors tai buvo daroma siekiant apsaugoti daugiau gyvybių, neišvengta didelės neigiamos visuomenės reakcijos“, – sako A. Žiukelis.
Draudimo bendrovės atstovo vertinimu, Lietuvoje dar yra gerai neišplėtota dviračių takų infrastruktūra, tačiau veikia ir žmogiškasis faktorius, kai prie dviračio vairo nevengiama sėsti apsvaigus. Tokiu atveju dviratininko orientacija ir reakcija nusilpsta, o nelaimingo atsitikimo rizika smarkiai išauga. Neblaivius dviratininkus gali bausti ir policija.
Skaičiuojama, kad automobilio sustojimo kelias važiuojant 80 kilometrų per valandą greičiu, gali siekti 80 metrų. Todėl dviratininkui netikėtai įsukus į važiuojamą kelio dalį, automobilio sustabdyti kartais neįmanoma. Draudikai, kaip ir numato Kelių eismo taisyklės, rekomenduoja dviratininkams vilkėti saugos liemenes, naudoti žibintus, kad automobilių vairuotojams būtų geriau pastebimi.
Latvijoje pernai 100 tūkst. gyventojų teko po 0,7 motociklininkų ir dviratininkų mirčių, o Estijoje atitinkamai 0,4 ir 0,8.
Lietuvos keliuose mirtiną riziką patiria ir pėstieji
Šalies keliuose didelę riziką patiria ir pėstieji, kurių mirtingumas nusileidžia tik keliaujantiems automobiliu. PSO duomenimis, pernai 100 tūkst. gyventojų teko 4 pėsčiųjų mirtys – tiek pat kiek ir Latvijoje. Estijoje pėsčiųjų žuvo vidutiniškai dukart mažiau.
Bendrovės duomenimis, eisme dalyvaujantys Lietuvos pėstieji eismo įvykiuose patiria įvairius sumušimus, jiems dažniausiai lūžta kojų kaulai – blauzdikauliai ir šlaunikauliai.
„Vertinant traumų pobūdį, labiausiai nuo sėkmės Lietuvos keliuose priklausomi motociklininkai ir dviratininkai. Jei pasiseka, viskas baigiasi įvairiais sumušimais, o jei ne, tuomet būna bet kas nuo galvos iki kojų. Priklauso nuo to, kaip krenta, ar į ką nors atsitrenkia, ar ne“, – sako A. Žiukelis.
Specialisto teigimu, Kelių eismo taisyklių laikymasis ir atšvaitų segėjimas tiek dviratininkams, tiek pėstiesiems padėtų išvengti sužalojimų ar mirties.
PSO duomenimis, pernai pati saugiausia valstybė buvo Švedija, kuriai bendrai kelių eisme teko 2,8 mirčių 100 tūkst. gyventojų, o nesaugiausias – Kazachstanas su 24,2 mirčių.
