Portalas „Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios tą dieną tarpukariu spaudoje paskelbtos naujienos, kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Liepos 23-ąją 1932 metais „Lietuvos aide“ pasirodė tekstas apie butų nuomą Kaune.
Pažvelkite į laikraščių, skelbimų skiltis: kiek ten pasiūloma nuomoti butų. Telefono stulpai, durys, tvoros apklijuotos popierėliais su skelbimais apie išnuomojamus butus, atskirus kambarius su patogumais ir be jų.
Vaizdas griežtai priešingas tam, kuris buvo 1919 – 23 m. Ir daugelio butų nuomos kaina žymiai krito: butą, už kurį dar prieš metus mokėta nuomos 700 litų, dabar jau atiduoda už 450. Ir tai miesto cente, ne Žaliakalny ar Slabadoj. Ir nuomotojų neranda.
Miesto centre butų nuomos kainos žymiai sušvelnėjo, Tuo tarpu Žaliakalny jos labai mažai terodo tendencijas mažėti. Ten namų savininkai, ištisus mėnesius laikydami tuščius butus, nenori nusileisti. Vaikščiodamas Žaliakalnio gatvėse pamatysi daug butų su popieriukais apklijuotais langais, bet namų savininkai vis dar nenori skaitytis su konjunktūra, vis dar nenori suprasti, kad praėjo auksinės dienelės, kai namas per kelerius metus grąžindavo įdėtą į jį kapitalą. Paskutiniuoju metu pastačiusieji namus daugiausia skolon, patekę ganą sunkion būklėn. Statant namą skaičiuota vienaip, butų pigimo nenumatyta – išėjo gi kitaip. Pranašaujama, kad netrukus galima bus pirkti namų gana pigiai.
Ir nuomotojų reikalavimai jau ne tie, kokie buvo kad ir prieš porą trejetą metų. Butų krizės laikais statė nepaprastai mažyčių kambarių namus – kad tik daugiau ploto išnaudoti, kad tik daugiau gyventojų įsileisti. Žinoma, negalėjo tad būti ir kalbos apie vadinamuosius „patogumus“.
Dabar tokie namai, tiesa, savininkams seniai išsimokėję, gyventojų neberanda. Dabar nuomotojas kitoks: jam reikia ir erdvių, patogių kambarių, ir „patogumų“. Dabar jis žiūri koks kiemas, kokia gatvė, ar yra sodelis, gėlynas…
Dauguma kauniečių turi paprotį vasarai butą „likviduoti“: vadinasi, butą atsakyti, išvežti baldus pas pažįstamus ar į kokį sandėlį, vasarą gyventi kur vasarvietėj, o rudenį grįžus į miestą kitą butą samdyti. Todėl namų savininkai mano, kad rudenį butų pareikalavimas pakils. Abejotina. Šitokių buvo „likvidatorių“ ne tiek daug, kad jie galėtų paveikti susidariusią situaciją.
Šiaip ar taip, butų savininkai turėtų apsiprasti su mintimi, kad butų klausimas, Kauno statybai besiplečiant, turėjo sunormalėti ir jų kainos turėjo rasti savo tikras ribas.“
