Jau trečią kartą Visuomenės harmonizavimo parke Prienų rajone susitiko pasaulio lietuviai iš įvairiausių kraštų, kurie dalinasi savo patirtimi ir nuomonėmis apie Lietuvos ateitį.
Visą savaitgalį vykstančiame renginyje visuomenės lyderiai ir garbūs svečiai dalinasi Lietuvos ateities vizijomis, kritikuoja dabartinę valdžią dėl populistinių sprendimų, žinomi ekonomistai dalinasi savo įžvalgomis apie klastojamą Lietuvos statistiką.
N.Mačiulis: statistika yra kaip bikinis
Šeštadienį žinomas Lietuvos ekonomistas Nerijus Mačiulis Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS) diskusijoje „Kas bendro tarp statistikos ir bikinio?“ kalbėjo apie tai, kad statistika gali būti didelis melas, kuri sutirština spalvas ir paslepia faktus.
„Statistika yra kaip bikinis, ką ji atskleidžia – sudomina ir intriguoja, bet tai, ką paslepia, yra esmė“, – teigė vienos iš diskusijų dalyvis. Kaip pavyzdį jis žiūrovams pateikė Borato nuotrauką ir teigė, kad iš tikrųjų niekam nėra įdomu sužinoti, ką jis slepia po savo aptemtu drabužiu.
Miestų merai diskutavo su jaunais žmonėmis
Surengta ir panelinė diskusija, kurioje dalyvavo miestų merai ir PLJS dalyviai. Su jaunais žmonėmis atvyko susitikti Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, Alytaus miesto meras Vytautas Grigaravičius, Birštono merė Nijolė Dirginčienė, Neringos meras Darius Jasaitis.
R.Šimašius teigia siekiantis, kad Vilnius taptų patraukliu užsienio investicijomis, kad jos į Vilnių ateitų sklandžiai ir be jokių trukdžių. Kaip patrauklų pavyzdį jis pateikė kompanijos „Uber“ atėjimą, kuri Vilniuje nuo derybų pradžios pradėjo veikti per rekordiškai trumpą laiką. Jam oponavo Neringos meras, kuris teigė, jog jų regione viskas vyksta kur kas lėčiau.
„Užsienio investuotojai, įsigiję apleistą pastatą, dokumentų negali susitvarkyti per kelioliką metų. Objekto parduoti taip pat negali, nes yra plačiai nušviesti žiniasklaidos. Norėdami greitai atstatyti po audros nuverstą paminklą, taip pat negalime to greitai padaryti, nes turime rengti apklausą visos Lietuvos mastu. Esame surištomis rankomis“, – guodėsi meras.
R.Kuodis: Lietuvoje yra dvi ekonomikos: Vilnius ir visa kita
Lietuvoje ryškėja dvi ekonomikos – Vilnius ir visi kiti regionai, sako ekonomistas Raimondas Kuodis, kuris teigia, jog nėra prasminga investuoti į tuštėjančius regionus, nors politikai stengiasi elgtis priešingai, rašo BNS.
„Dvi ekonomikos yra: Vilnius ir visa kita ir, tikėtina, kad taip tęsis ir toliau. Vilniaus regionas sudaro 40 proc. BVP. Pajamų lygis šiame regione du-tris kartus viršija pajamų vienam gyventojui lygį visoje Lietuvoje. Akivaizdu, kad šie skaičiai leidžia mums išskirti Vilnių kaip ypatingą regioną“, – šeštadienį kalbėjo R.Kuodis.
Jis atkreipė dėmesį, kad Vilnius yra vienintelis regionas, kuris nepraranda gyventojų, tuo metu visur kitur prarandama 10–25 proc. žmonių ir tai, pasak ekonomisto, „yra jų tragedijos priežastis“.
Tačiau, R.Kuodžio teigimu, ignoruodami šią tendenciją politikai vis vien investuoja į infrastruktūrą regionuose, brangius projektus, kurie krauna politinį kapitalą, tačiau neduoda realios naudos.
Diskusijoje taip pat dalyvavę savivaldybių politikai laikėsi kitos nuomonės: Kauno vicemero ir Savivaldybių asociacijos atstovų teigimu, regionams reikėtų liautis lygintis su didžiaisiais miestais ir rasti savo tapatybę.
Pasak Savivaldybių asociacijos vadovės Romos Žakaitienės, atsižvelgus į Lietuvos demografinę situaciją būtų prasminga regionuose įrengti paslaugas, patrauklias vyresnio amžiaus žmonėms.
„Jeigu galvotume apie tai, kad vyresnio amžiaus žmonės senatvėje galėtų rinktis gyvenimą nebūtinai Vilniuje ar Klaipėdoje, paslaugos galėtų atsirasti jiems reikalingos ir tai būtų vystoma, galbūt tai būtų visiškai kitokie regionai“, – siūlė R.Žakaitienė.
Panašios nuomonės laikėsi ir Kauno vicemeras Simonas Kairys, kuris pabrėžė, kad Vilnius visuomet išliks traukos centru, o pastangos tai keisti dirbtinai nieko nepakeis.
„Mums reikia liautis žiūrėti į Vilnių, lenktyniauti su sostine“, – kalbėjo politikas.
Jis pripažino, kad mažėjant gyventojų skaičiui didele problema tampa infrastruktūros perteklius, o jos mažinimas tampa nepopuliariu sprendimu, kurį politikams sunku priimti. S.Kairio teigimu, vienas geriausių pavyzdžių – mokyklos, kurios buvo statytos galvojant apie gerokai didesnę populiaciją miestuose.
Pasak vicemero, net ir Kaunui didžiausiu iššūkiu tampa patrauklių darbo vietų kūrimas, o ši problema dar didesnė mažuose miestuose, galinčiuose pasigirti puikia infrastruktūra, neperpildytomis mokyklomis ir pigiu būstu vaizdingose vietose, tačiau stokojančiuose galimybių jauniems žmonėms realizuoti save.
„Žmonės ten nevažiuoja ir negyvena, nes ratas vis tiek apsisuks ir mes grįšime prie to paties teiginio, kad trūksta gerai apmokamų darbo vietų“, – kalbėjo S.Kairys.
