Ar žinojote, kad Kaune kasdien į darbą skuba ne tik žmonės, bet ir šunys? Vedini savo šeimininkų, jie vykdo kaniterapiją ligoniams, senoliams, hiperaktyviems vaikams ar siekiantiesiems atsigauti po sunkių gyvenimo traumų.
[galerija kiek=”20″]
Padeda esant raidos, elgesio, emociniams sutrikimams
Kaniterapija, paprastai tariant – tai šunų terapija. Jos metu sveikti padedama specialiai apmokytais ir parengtumo testus įveikusiais šunimis.
Pasak LSMU Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos medicinos psichologės Irinos Banienės, užsienio šalių patirtis, atliekami tyrimai rodo, kad kaniterapijos taikymas yra efektyvus esant raidos, elgesio ir emocijų, neurologiniams sutrikimams, sergant onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių bei kitomis ligomis.
„Nustatyta, kad bendravimas su šunimis padeda sergančiam žmogui įveikti stresą, pagerinti nuotaiką, psichosocialinį funkcionavimą, gyvenimo kokybę ir kt. Mes, gydytojai, pastebėjome, kad vaikų bendravimas su šuniukais padeda jiems adaptuotis ligoninėje, vaikai tampa drąsesni, atviriau bendraujantys”, – teigė I. Banienė.
Jos teigimu, gydomi vaikai kiekvieną antradienį su nekantrumu laukia šunų apsilankymo. „Tai nuostabu, nes ligoninė jiems asocijuojasi ne tik su skausmu, bet ir su džiugiomis akimirkomis. O tai – nemažas laimėjimas”, – teigė medikė ir pridūrė, kad kiekvienas šunų apsilankymas ligoninėje sukelia daug teigiamų emocijų ne tik vaikams, jų tėvams, bet ir čia dirbančiam personalui.
Padeda sveikti ir vaikams, ir senoliams
Nuo 2014 m. Kaune veikiančio Kaniterapinės pagalbos centro prezidentė Iveta Šikšniuvienė pasakoja, kad šiuo metu savanorišką veiklą vykdantis centras turi 21 narį bei 17 testuotų, įvairių veislių šunų: bobteilų, bulterjerų, Sibiro haskių, vokiečių nykštukinio špico, Berno zenenhundo, ryzenšnaucerio, samojedų, anglų kokerspanielių bei mišrūnų.
Šunys yra itin empatiški, tad prie žmonių, kurie jų nepageidauja ar prisibijo – neina.
Kaniterapinę pagalbą šio centro nariai daugiausiai teikia Kauno klinikų pacientams: lankosi Vaikų Onkologijos ir Hematologijos sektoriuje, Vaikų endokrinologijos skyriuje, pas suaugusius pacientus Onkologijos ir Hematologijos klinikoje, taip pat lankosi Kauno klinikų filiale Onkologijos ligoninėje, vaikų gerovės centre „Pastogė”, Muniškių globos namuose, Giraitės senelių namuose bei kitose panašiose įstaigose visoje Lietuvoje.
Vizito metu į palatą pas pacientą užeina vienas šuo su šeimininku ir praleidžia 10 minučių. Užsiėmimo metu žaidžiama, šuo rodo triukus, šokinėja, leidžiasi paglostomas ir pamyluojamas, taip pat mėgsta būti pavedžiojamas. Pacientus vežimėliuose šuo patampo, tarsi įsikinkęs į kinkinį, mažieji ligoniai ypač mėgsta pinti kasytes ilgaplaukiams šunims, šukuoti, rišti kaspinus ar vaidinti dresuotojus. Apsilankymas įstaigoje trunka 45 min. – 1 val., tad šuo pagalbą spėja suteikti apie penkiems-šešiems asmenims.
Specialiai paruošia
Pasak I. Šikšniuvienės, visi šunys prieš keliaudami į seansą išmaudomi, sutvarkomi, kad pas ligonius ateitų tvarkingi, sušukuoti, kvepiantys ir galėtų teikti tik teigiamas emocijas. Visi šunys turi veterinarinius sertifikatus, yra reguliariai tikrinami veterinarinėse gydyklose, sergima jų sveikata. „Dirbame atsakingai”, – pažymėjo I. Šikšniuvienė.
Ji pasakoja, kad prieš pradedant vykdyti kaniterapinę veiklą, šuo turi atlikti testą, kuris susideda iš dviejų dalių.
„Bendro paklusnumo (komandų) tikrinimo bei specializuotosios: kaip reaguoja į garsus, kvapus, imituojamos situacijos, kai vaikas pripuola ir netikėtai išskleidžia skėtį šuniui prieš pat snukį, vaikai mėgsta nevaržomai žaisti, tarkim pribėga ir balionėlį ant nosies riša, o šuo turi ramiai išsėdėti, būti stabilios psichikos”, – pasakojo I. Šikšniuvienė.
Ji tikina, kad tarp šuns ir šeimininko turi būti ryšys, o gyvūnas – gerbiamas. „Šuo neturi būti išmuštruotas kaip kareivis, nes nejaus malonumo dirbdamas”, – tikino pašnekovė.
Po darbo – palepina
Kaniterapijos veikla suteikia ne tik džiaugsmą ligoniams, bet ir nuovargį šunims, pasak specialistų, vieni jų jaučia nuovargį ir po vizito griūna miegoti, kitiems užtenka valandėlę pagulėti ir atsigauna.
Šunis už darbą palepina šeimininkai: vienus pradžiugina skanukais, kitus – ledų porcija.
Ilgiau nei dvejus metus su augintinėmis bobteilų veislės Guri ir Gera Gera savanoriaujanti Vytautė Matusevičienė teigė, kad šunims atlyginama skanukais, o kai išvyksta į didesnę erdvę – paleidžia palakstyti ir pažaisti pievose į valias.
Moteris pasakojo, kad pacientai irgi skuba palepinti geradarius gyvūnus: traukia iš spintelių dešros, kitų skanumynų. „Tik spėk nusisukti – ir šuo jau bus privaišintas!”, – šypsodamasi prisimena kaniterapeutė.
Savanorystė keičia gyvenimą
Savanorė V. Matusevičienė tikino, kad pradėjus su šunimis lankytis įvairiose kaniterapijos reikalaujančiose įstaigose, pasikeitė ne tik pacientų, bet ir jos pačios gyvenimas. „Atsirado daugiau pakantumo, tolerancijos, kiekvienas vizitas suteikia labai daug pamąstymų, ėmiau rimčiau rūpintis sveikata, labiau branginu artimuosius. Supratau, kad gyvenimas nėra savaime suprantamas, reikia pasistengti dėl laimės”, – sakė V. Matusevičienė.
Moteris atviravo, kad savo laiko šiai veiklai jai ir dukrai Justinai – negaila ir su augintinėmis tikisi savanoriauti tol, kol jos atitiks reikalavimus. „Ir kol ši veikla veža!”, – užtikrintai sakė savanorė.
Kaniterapinės pagalbos centras savanorių atranką vykdo pavasarį ir rudenį, artimiausia planuojama spalio mėnesį, daugiau informacijos pateikiama čia.
