Penktadienį, Kaunui minint miesto dieną, istoriniame S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome Aleksote, oficialiai atidarytas modernus Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo postas.
Antrasis pieškos ir gelbėjimo postas čia persikėlė iš Aukštosios Fredos, kur veikė nuo 2001 m. gruodžio 17 d.
Atsiėjo 4 mln. eur.
Kauno miesto savivaldybės lėšomis pastatytas ir įrengtas lengvųjų konstrukcijų sraigtasparnių saugojimo ir priežiūros angaras, administracinis pastatas, paviršinių nuotekų valymo įrenginys kainavo beveik 4 mln. eurų.
Projektui vadovavęs architektas, profesorius Rimvydas Palys atskleidė, kad buvo rinktasi iš 10 achitektūrinių variantų, kol galiausiai išsirinktas estetiškiausias:
„Pastato interjeras ir eksterjeras – minimalstiniai, bendrai objektas techniškai estetiškas, be jokios puošybos, tuo išskirtinis”, – sakė R. Palys.
Valstybinės svarbos objektas
Pirmasis paieškos ir gelbėjimo postas veikia Nemirsetoje (Palangos r.) , o šiandien iš A. Fredos į Aleksotą persikėlęs, naujai pastatytose patalpose įsikūręs postas – bus antrasis. Jis bus atsakingas už Lietuvos rytinę, pietinę ir vidurinę dalis.
Kaip teigė Karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Audronis Navickas, šio posto reikšmė Lietuvos mastu – didžiulė:
„Jei Lietuvoje nebūtų Paieškos ir gelbėjimo funkcijos, kurią vykdome mes, tai iš Vilniaus ir Kauno oro uostų neskraidytų nei vienas civilinis lėktuvas, nes kompanijos, kurios siunčia čia savo keleivinius lėktuvus, žino, kad paieška ir gelbėjimas organizuoti. Jei to nebūtų – draudimo kompanijos nedraustų tų lėktuvų, o tokiu atveju jie čia ir neatskristų”, – teigė A. Navickas.
Sraigtasparnių daugės
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas teigė, kad šiandieninis atidarytas objektas parodo, kad Lietuvos karinės oro pajėgos turi šiuolaikiškas darbo sąlygas, kurių būdu užtikrinama greitesnė gelbėjimo reakcija ir padidėja galimybė efektyviau padėti krizių ir nelaimių atveju.
„Įsigijome tris paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnius, ateityje planuojame plėsti sraigtasparnių kiekį. Kitąmet galima tikėtis 2 suremontuotų MI-8 sraigtasparnių, o naujų – kiek vėliau. Remontas gali kainuoti keletą milijonų eurų. Poreikis dabar yra patenkintas, kad jaustumėmės visiškai komfortabiliai, reikėtų dar 6 sraigtasparnių”, – sakė J. Olekas.
Miesto meras V. Matijošaitis taip pat atkreipė dėmesį į tarnybą čia atliksiančių specialistų darbo sąlygas:
„Jos puikios, net pats pavydžiu”, – sakė V. Matijošaitis.
Naujajame poste aerodrome bus eksploatuojami trys nauji sraigtasparniai, nuolat dislokuojamas – vienas.
Pagal NATO reikalavimus, lakūnai turės skraidyti 180 ir daugiau valandų per metus.
Pakils per 15 min.
Įgulą sudarys 4-5 darbuotojai, postą prižiūrės iki 10 žmonių personalas.
Sraigtasparniai stovės budėjimo režimu ir į orą pakils gavę avarinio iškvietimo signalą. Į iškvietimą jie turės reaguoti per 15 minučių nuo signalo gavimo, palyginimui, besitreniruojantieji NATO naikintuvai – per 5 min.
Šis postas atliks svarbią misiją: vykdys civilių paiešką, padės pasieniečiams stiprinti šalies sienų kontrolę, policijai talkins ieškant nusižengusių asmenų, padės gamtos aplinkos apsaugos institucijoms, ypač gesinant masinius gaisrus, pergabens transplantacijai skirtus organus.
Naują objektą palaimino Karinių oro pajėgų vyresnysis kapelionas dr. mjr. Virginijus Veilentas.
Šventės metu simbolinį raktą Kauno miesto meras V. Matijošaitis perdavė Karinių oro pajėgų vadui pulkininkui A. Navickui.
Didesniam kiekiui straigtasparnių dislokuoti skirta Karinių oro pajėgų Šiaulių Aviacijos bazė.
