Ar galite įsivaizduoti automobilį be variklio, ratų, kėbulo? Sunkiai. Lygiai taip pat jeigu nėra pastato interjero ar eksterjero, tai nėra ir paties pastato.
[galerija kiek=”4″]
Tokiais žodžiais visus dalyvius pasitiko VDA Kauno fakulteto profesorius, architektas, urbanistas, paminklosaugininkas Jurgis Rimvydas Palys, Namų idėjų centre NIC vykusios konferencijos metu.
Pastatas – tai jo vidaus erdvės, jo planinė struktūra atitinkanti jo funkciją ir jo formą. Būtent tai ir yra pastato interjeras. Pastato išorė, fasadai, detalės – jo eksterjeras. Dažniausiai pastato formą ir eksterjerą lemia vidaus struktūra ir atvirkščiai. Šie du dalykai ir sudaro pastato architektūrą, ir jie – niekaip neatsiejami.
Kaip pavyzdinius Kauno pastatus, kuriuose darniai susilieja išorė ir vidus J. R. Palys išskyrė Kauno klinikas, KTU Chemijos fakultetą, Centrinį paštą, Karo muziejų, Karininkų ramovę.
„Šie pastatai puikiai atspindi tarpusavio bendradarbiavimo rezultatus. Tiek išorė tiek vidus darniai susijungia į bendrą visumą. Interjeras atitinka architektūrą, eksterjerą. Kauno klinikos, pasižyminčios didinga prieškario architektūra į darnią visumą sujungia detales nuo fasado, koridorių, liftų iki durų rankenėlių. Kaip darnaus projektavimo pavyzdžius galima pateikti ir Gotikines katedras ar senovės egiptiečių piramides, kur kiekviena, net ir smulkiausia detalė yra bendros visumos dalis“ – pasakojo Jurgis Rimvydas Palys.
Pasak architekto tokia darna egzistuoja todėl, kad Kauno centrinio pašto kaip ir Gotikinių katedrų interjeras gimė tuo pačiu metu, su pačiu pastatu. Sudėtingiau yra tada kai pastatomas pastatas ir dekoravimas yra paliekamas kiekvienam pagal savo nuožiūrą.
Architektūra ar dekoravimas?
Tarp architektūros ir interjero dekoravimo tėra plona riba. Kur baigiasi pastato architektūrinis sprendimas ir prasideda dekoravimas, ar interjerui priklauso erdvių formavimas ar apsiribojama tik dekoru? – šis klausimas jau seniai keliamas diskusijų metu. Pavyzdžiui muzikinio teatro ir koncertų salės erdvės dydis, forma, proporcijos ir akustika yra architektūra, o apšvietimas, spalvinė gama, baldai jau labiau – interjero dizaino sprendimas.
Bažnyčios su freskomis, Cheopso piramidė – pavyzdžiai kuriuos galima įvardinti kaip harmoningą, vientisą kūrinį, kuris yra tarsi kūnas, vientisas išorės ir vidaus derinys, kaip žmogus su visais jo organais. Kauno klinikose panašiai: viskas prasideda didingu masyviu fasadu bei jo prieigomis, pagrindiniais, didžiaisiais koridoriais, kurie paskui šakojasi į smulkesnius darinius, tarsi bendra vieninga kraujotakos sistema. Būtent darnus architektų ir dizainerių darbas sukuria tokius per amžius išliekančius šedevrus. Pasak. J. R. Palio, reikia nepamiršti, kad net ir bendruose, bendradarbiavimu paremtuose projektuose – kiekviena šalis turi daryti savo darbo dalį, tą, kurioje yra stipriausi.
„Juk interjero dizaineris negali nurodyti architektui kaip projektuoti visumą, o architektas – kaip dekoruoti detales, tačiau ir čia būtinas tarpusavio supratimas, siekiant sukurti laiko tėkmėje išliekantį rezultatą“, – pasakoja Jurgis Rimvydas Palys.
Pastato pirminė funkcija ir jo dekoras
Pastato architektūra ir interjeras iš esmės turi atitikti pirminę jo funkciją, autoservisas būti autoservisu, paštas turi būti paštu, mėsos parduotuvė – parduotuve, juk būtų itin keista pašto pastate išvysti mėsinę. Natūraliai iškyla klausimas ką daryti kai pastato paskirtis keičiasi?
J. R. Palys teigia, kad bet kuriame projekte pirmasis žingsnis yra suvokti pastato, interjero ar eksterjero vertingąsias savybes. Jas identifikavus, galima pradėti konstruoti naują koncepciją, tačiau, pasak architekto, nereikėtų daryti dažnai pasitaikančios klaidos, kai mėginama atkartoti, pamėgdžioti esamas medžiagas bei detales. Tokiu atveju geriau įnešti ką nors naujo, šiuolaikiško, kontrastingo, tuo išryškinant esamas vertingąsias pastato savybes, suteikiant naują funkciją.
Kičas architektūroje ir dizaine
„Modernaus dangoraižio pirmo aukšto bare įrengtas egzotiškas baras lyg ir nedera prie itin griežto dangoraižio pavidalo, tačiau sukuria galbūt laikiną, bet demokratišką atpalaiduojančią nuotaiką. Gal tokie sprendimai ir visai priimtini?“ – klausia J. R. Palys.
Pasak architekto J. R. Palio, vardan įvairovės architektūriniai ar interjero sprendimai ne visada turi būti „teisingi“. Keičiantis laikams – keičiasi ir žmonių suvokimas apie tai, kas gražu ar jauku. Tai nebūtinai gali derintis su bendra dizaino ar architektūros logika, tačiau jei daugumai tai yra priimtina ir patogu, o architektūriniai sprendimai išlaiko profesionalumo lygį – galima į tai pasižiūrėti demokratiškai.
Galvojant apie miesto viešųjų erdvių architektūrą ar dekoravimą – reikia išskirti kertinius, reprezentacinius architektūros momentus, detales, kurių koncepcija turi išlikti nepajudinama. Į kitus galima žiūrėti demokratiškai. Jei pagal bendrą miestiečių suvokimą tai tinka ir neužgožia kertinių architektūros objektų, galima bandyti juos darniai integruoti.
Pastato interjero ir eksterjero kūrime ar jo atnaujinime visiškas objektyvumas, apie tai, kas yra teisinga, o kas nedera – yra diskusijų klausimas. Pasak architekto, tai tėra nuovokos ir išsilavinimo klausimas.
Lygiai taip pat kaip ir naujosios architektūros integravimas į paveldinę aplinką: iš esmės tai tėra pačios naujosios architektūros dilema – jei objektas suprojektuojamas vadovaujantis nuovoka jis gali labai harmoningai derėti prie senosios architektūros objektų.
Apibendrindamas diskusijos temą Jurgis Rimvydas Palys išreiškė viltį, jog ateityje architektai ir interjero dizaineriai pradės bendrauti glaudžiau bei taip sukurs architektūrinius kūrinius, kurių vertė išliks dar ilgai ateityje.
Namų idėjų centro NIC direktorius Raimundas Kudarauskas pasidžiaugė matydamas į konferenciją susirinkių tiek daug savo srities specialistų bei kad diskusijų metu buvo padėtas pagrindas tolimesniam bendradarbiavimui.
„Džiaugiamės, kad diskusijos metu pavyko aptarti tiek klausimų. Tikimės, kad ši konferencija prisidės prie glaudesnio architektų ir interjero dizainerių bendradarbiavimo. Nes būtent bendras darbas yra pagrindinis pamatas darnios miesto architektūros link“, – džiaugėsi R. Kudarauskas.
