Pirmadienį bandydamas paaiškinti, kaip keičiasi maisto produktų kainos Lietuvoje, premjeras Algirdas Butkevičius užminė mįslę, kurią išnarplioti padeda skaičiai. Tačiau prekybininkų atstovas Laurynas Vilimas tikina, kad paėmus tris atsitiktinius skaičius negalima kalbėti apie prekybos tinklų antkainius.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, penkių didžiųjų prekybos tinklų apyvarta (apmokestinama PVM) augo 10,6 proc., o mokėtinas PVM, kuris priklauso nuo kainų pokyčio – 31,4 proc.
Dar įdomesnis skaičius – skirtumas tarp prekybos centrų pirkimo ir pardavimo (už kiek prekybininkai nusipirko prekių iš tiekėjų ir už kiek pardavė). Šis skaičius per metus ūgtelėjo 51,8 proc. (arba 35,4 mln. eurų).
Pernai pirmąjį ketvirtį šis skirtumas siekė 68,3 mln. eurų. Šiemet – jau 103,7 mln. eurų.
Kartu išaugo ir į valstybės biudžetą įplaukiančio PVM suma iš šių penkių prekybos centrų. Ji ūgtelėjo 31,4 proc. arba 9,3 mln. eurų.
Socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda būtent į tai ir atkreipia dėmesį.
„Penkių didžiųjų prekybos centrų fizinė apyvarta ūgtelėjo 10 proc., tuo metu nuo kainų pokyčių priklausančio mokėtino PVM suma – 30 proc. Prekybos tinklų pardavimo ir pirkimo skirtumas išaugo nuo 68 mln. eurų iki 103 mln. eurų, t. y. apie 50 proc., – aiškino ekonomistas. – Kažkaip netikiu valstybės krokodilo ašaromis, nes ji tikrai neturėtų spjaudytis, kuomet kainų kilimas išpučia PVM įplaukas, kurias rinkimų bėdai prispyrus galima panaudoti MMA, pensijoms ir kitoms socialinėms išmokoms didinti“.
VMI duomenimis, pernai pirmąjį ketvirtį penki didieji prekybos centai sumokėjo 44,8 mln. eurų mokesčių (be įmokų Sodrai). Šiemet per tą patį laikotarpį – 52,7 mln. eurų.
DELFI primena, kad po kilusio, taip vadinamo „kalafioro skandalo“, kai žmonės pradėjo piktintis kainomis prekybos vietose, premjeras A. Butkevičius pirmadienį organizavo susitikimą dėl maisto kainų su prekybininkų atstovais, Konkurencijos taryba, Statistikos departamentu.
Po susitikimo premjeras užsipuolė prekybos centrus, kad šie kalti dėl kainų pokyčio. Pastarieji pirštu rodė į tiekėjus.
„Aš galimai darau išvadą, kad antkainis 2016 metų pirmame ketvirtyje (…) kalbant apie visą mažmeninę prekybą (…) yra didesnis“, – po pasitarimo kalbėjo A. Butkevičius.
[susije_video kurie=””]
Tikina, kad išvados daromos iš neteisingų skaičių
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas, paklaustas apie didžiųjų prekybos tinklų prekėms taikomus antkainius, tvirtino, kad šie tikrai paskutinius metus nedidėjo, o atvirkščiai buvo mažinami.
„Galiu pasakyti, kad jos tikrai nedidėjo (maržos – red.), o kaip tik mažėjo, nes buvo mažinamos kainos ne per akcijas, – teigė jis. – Kai kuriais atvejais buvo prieiti kompromisai su tiekėjais, kad kartu nedidinamos kainos. Kai kuriais atvejais buvo sutarta, kad prekybininkai turi susimažinti savo dalį“.
Pasak L. Vilimo, teiginiai apie prekybos tinklų apyvartos augimą ir pirkimo-pardavimo skirtumo skaičius yra neteisingai ištraukti iš konteksto.
„Pirkimo ir pardavimo skirtumo, PVM neįmanoma išskaičiuoti prekybininko maržos didėjimą, nes į PVM įskaičiuojamos visų prekybos tinklų teikiamos papildomos paslaugos, nekilnojamasis turtas: viskas papildomai, kas yra nesusiję su produktų pardavimų. Paimti du skaičius, sulyginti ir sakyti, kad marža padidėjo niekaip negalima“, – tikino prekybininkų atstovas.
Tuo metu VMI išaiškina, kad pridėtinė vertė negalėjo gerokai išaugti dėl ilgalaikio materialiojo turto (IMT) pasigaminimo vertės, nes šis dydis sudaro labai mažą dalį visuose pardavimuose.
L. Vilimas teigė, kad prekybos tinklų atstovai tvirtina, kad nuo praėjusių metų vidurio, kai buvo pradėta skelbti, kad prekybos tinklai, išeidami iš nuolaidų ir akcijų karuselės, perėjo prie reguliarios žemos kainos ir iš naujo derasi su tiekėjais, kainos mažėjo ir didele dalimi prekybininko antkainio mažėjimu.
„Lietuvoje mažmenos didžiųjų prekybininkų pelningumas yra 2-3 proc., kai Europoje ir pasaulyje kasdienių vartojimo prekių prekybininkų pelningumo marža yra 5-7 proc.“, – kalbėjo pašnekovas.
Daugiau skaitykite čia.
