Suaktyvėjus kalboms dėl duomenų privatumo, įmonės Lietuvoje ėmėsi vis aktyviau domėtis, kur ir kaip saugomi jų duomenys. Kaip rodo bendrovės „Baltnetos komunikacijos“ atlikta kasmetinė apklausa, Lietuvos bendrovėms rūpi, kurioje šalyje yra saugomi jų duomenys, o pagrindinė to priežastis – jų privatumo teisinis reguliavimas.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad šiemet daugelis apklaustųjų ketina atnaujinti programinę ir kompiuterinę įrangą bei kur kas didesnė jų dalis planuoja investuoti į debesų kompiuteriją.
Kaip rodo kasmet atliekamos apklausos rezultatai, daugumai respondentų (55 proc.) tapo svarbu, kurioje šalyje esančiame duomenų centre yra laikomi bendrovės duomenys. Pagrindine to priežastimi 77 proc. apklaustųjų nurodė asmens duomenų apsaugos teisinį reguliavimą, galiojantį konkrečioje šalyje. Daugiau nei trečdalis respondentų tikina, kad, palyginti su praėjusiais metais, jaučia išaugusį konfidencialios informacijos ir duomenų saugumo temų aktualumą.
„Pajautėme, kad praėjusiais metais bendrovės kur kas aktyviau domėjosi, kur yra laikomi jų duomenys, kas gali prie jų prieiti. Dalis klientų į mūsų duomenų centrus perkėlė savo duomenis iš kitų ne ES šalių“, – sako Mindaugas Pranskevičius, bendrovės „Baltnetos komunikacijos“ generalinis direktorius.
Pasak advokatų kontoros COBALT Darbo teisės praktikos grupės vadovės Dalios Foigt-Norvaišienės, ši tema tapo diskusijos objektu po praėjusiais metais priimto Europos Teisingumo Teismo sprendimo, kuriuo Teismas paskelbė negaliojančiu vadinamą Europos komisijos „Saugaus uosto” sprendimą. Šis sprendimas leido tūkstančiams Europos Sąjungoje ir Šveicarijoje veikiančių įmonių be papildomų leidimų ir procedūrų siųsti ES piliečių asmens duomenis į JAV esančius serverius. Europos Teisingumo Teismas motyvavo savo sprendimą tuo, kad JAV neužtikrina adekvataus perduotų asmens duomenų apsaugos lygio bei asmens teisės į privatumą.
„Šis Europos Teisingumo Teismo sprendimas aktualus toms Lietuvos įmonėms, kurios dirba su JAV rinka ir siunčia asmens duomenis į JAV jurisdikciją, kurioje tie duomenys yra saugomi, kaupiami ar apdorojami. Tokioms įmonėms rekomenduojama pasirūpinti papildomomis priemonėmis, užtikrinančiomis saugų ir teisėtą asmens duomenų teikimą į JAV, kaip, pavyzdžiui, parengti ir priimti įmonei privalomas taisykles (angl. Binding Corporate Rules) ar parengti ir pasirašyti standartines sutarčių sąlygas (angl. Standard Contractual Clauses), numatančias asmens duomenų apsaugos įsipareigojimus. Lietuvoje už neteisėtą asmens duomenų tvarkymą galima gauti baudą nuo 144 iki 289 eurų. Kitas efektyvus verslo sprendimas būtų laikyti asmens duomenis Europos Sąjungos teritorijoje.
Šiuo metu Lietuvoje susidomėjimas asmens duomenų apsaugos klausimais ypač pastebimas – įmonės prašo parengti tam reikalingus dokumentus, kreipiasi konsultacijų dėl asmens duomenų apsaugos taisyklių pažeidimo pasekmių ir kaip galima būtų tokių pasekmių išvengti“, – teigia Dalia Foigt-Norvaišienė.
Dėmesys duomenų centrams ir debesų kompiuterijai tik didėja
Pasak M. Pranskevičiaus, toliau didėja šalies verslo dėmesys debesų kompiuterijai. Šiemet kas penktas respondentas planuoja investuoti į debesų kompiuterijos bei duomenų centrų paslaugas (pernai – 12 proc.). Taip pat šiemet daugiau šalies bendrovių planuoja programinės ir kompiuterinės įrangos atnaujinimą: į programinę įrangą investuos 46 proc. (pernai – 26 proc.), o į kompiuterinę – 58 proc. (pernai 29 proc.). Su tuo susijęs ir išaugsiantis poreikis IT priežiūros paslaugoms – į jas investuos 40 proc. apklaustųjų (pernai 21 proc.).
„Bendrai žiūrint investicijų suma į IT, palyginti su praėjusiais metais, neturėtų žymiai skirtis. Daugiau nei pusė planuoja išleisti tiek pat, kiek pernai, o kas penktas – atitinkamai iki 20 proc. daugiau arba 20 proc. mažiau. Pernai prasidėjęs investicijų šuolis į duomenų centrus bei debesų kompiuterijos paslaugas tęsis ir šiemet. Taip pat panašu, kad didžioji dalis apklaustųjų šiemet iš pagrindų atnaujins savo kompiuterių ir programinės įrangos ūkį“, – tendencijas komentuoja M. Pranskevičius.
Vasario mėnesį „Baltnetos komunikacijos“ apklausė per 100 IT sprendimus savo bendrovėse priimančių klientų – tarp jų ir didžiausių Lietuvos bendrovių iš skirtingų verslo sektorių.
