Raudondvario pilyje antradienį susitikę Kauno regiono vandens tiekimo įmonių vadovai, specialistai, rangovai aptarė vandens infrastruktūros plėtros planus ir susipažino su Suomijos įmonių siūlomais sprendimais.
[galerija kiek=”4″]
Domina suomių patirtis
Ypatingas dėmesys tarptautiniame seminare buvo skiriamas mažų miestelių ir atokių vietovių vandens infrastruktūrai. „Vanduo yra gyvybės šaltinis, nuo jo labai priklauso žmonių sveikata, todėl vandens kokybės gerinimo projektai yra vieni iš prioritetinių“, – pabrėžė Kauno rajono mero pavaduotojas Jonas Gurskas.
Į Kauno rajoną atvykę suomiai atstovauja nedidelėms arba vidutinėms įmonėms („ArtasFin“, „Sansox“, „Finnchain“, „Ecoten group“, „Aquazone“, „Raita Evironment“, „Fineco“), kurios gamina modulines nuotekų valyklas mažiems miesteliams. Skandinavus domina regiono vandentvarkos objektų būklė ir galimybės dalyvauti darbų konkursuose.
Vienas renginio organizatorių, „Finpro“ atstovas Lietuvoje Vytautas Adomaitis tvirtino, kad suomių vandens pramonė pasaulyje turi gerą vardą. Suomija įsikūrusi šiaurinėje Europos dalyje ir turi daug atokių gyvenviečių. Tai aktualu ir Lietuvai. „Privalome žinoti, ką daro kolegos, nedaryti klaidų, mokytis iš geriausių“, – susitikimo tikslus vardijo V. Adomaitis.
Svarsto pilotinį projektą
UAB „Giraitės vandenys“ direktorius Gitis Urbelis sakė, kad Kauno rajone yra nemažai gyvenviečių, kuriose reikėtų gerinti vandens kokybę. Tai Saulėtekiai, Daugėliškės, Padauguva, Bubiai. Ateityje vandens gerinimo įrenginių turėtų sulaukti ir kaimai, kuriuose gyvena iki 200 gyventojų: Altoniškės, Biliūnai, Dobilija, Eikščiai, Gaižuvėlė, Karkazai, Miškalaukis, Urniežiai, Virbaliūnai, Purviškės, Stanaičiai.
Svarstoma galimybė, kad padedant suomiams, kurioje nors Pakaunės gyvenvietėje galėtų būti įgyvendintas pilotinis projektas.
Seminare daug kalbėta ir apie dumblo panaudojimo galimybes.
Tikisi lėšų iš ES fondų
Kauno rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjo pavaduotojas Egidijus Katilius sakė, kad iki 2020 m. planuojama investicijų suma į vandentvarką sieks 6,4 mln. Eur. Didžiąją dalį jų tikimasi gauti iš ES fondų, kitą dalį skirs savivaldybė.
Kulautuvoje numatyta nutiesti 9 095 m vandentiekio ir 7 226 m nuotekų tinklų. Šlienavoje – nutiesti 480 m ir rekonstruoti 8 219 m vandentiekio tinklų. Žiegždriuose – nutiesti 5 600 m vandentiekio tinklų ir pastatyti valymo įrenginius.
Raudondvaryje bus rekonstruotas nuotekų valymo įrenginių išleistuvas. Zapyškyje planuojama išgręžti gręžinį ir įrengti vandens gerinimo įrenginius. Vandens gerinimo įrenginių taip pat sulauks Padauguvos, Juragių, Ilgakiemio ir kitos gyvenvietės.
