Aktyviausi interneto piratai yra jaunesni nei 35 metų amžiaus aukštesnio išsilavinimo vyrai. Dažniausiai tai – didmiesčiuose gyvenantys, aukštesnes pajamas gaunantys specialistai, tarnautojai arba studentai. Apie trečdalį nelegaliai intelektine nuosavybe besinaudojančių gyventojų sutinka, kad tai – vagystė, tačiau taip elgdamiesi blogai nesijaučia.
Toks internetinio pirato portretas pristatytas Kultūros ministerijoje surengtoje diskusijoje „Internetinis piratas ar vagis? Kas ką apvagia?“
[galerija kiek=”4″]
Pirmą kartą Lietuvoje sudarytas internetinio pirato portretas parengtas remiantis šiais metais atliktos reprezentatyvios visuomenės apklausos „Gyventojų tyrimas dėl intelektinės nuosavybės naudojimo“ duomenimis.
Kultūros ministras Šarūnas Birutis sako, kad pirmą kartą viešai pristatomas internetinio pirato portretas yra reikšmingas žingsnis mažinant nelegalų intelektinės nuosavybės naudojimą – tiek teisinėmis, administracinėmis ir techninėmis priemonėmis, tiek visuomenės švietimu bei kitais būdais.
„Džiaugiuosi, kad ne tik teisininkai, bet ir patys intelektinės nuosavybės teisių turėtojai dalyvauja šioje diskusijoje, ieškodami atsakymų į mums visiems šiandien aktualų klausimą: kaip šiame skaitmeninių technologijų amžiuje paskatinti pagarbą kūrėjams užtikrinant teisėtą jų kūrybinės veiklos rezultatų sklaidą ir kūrybinių industrijų plėtrą“, – diskusijoje kalbėjo kultūros ministras Šarūnas Birutis.
Tyrimo duomenimis, nelegaliai intelektine produkcija internete naudojasi apie penktadalį Lietuvos visuomenės. Tiesa, diskusijos dalyviai pripažino, kad tikrieji skaitmeninio piratavimo mastai gali būti dar didesni. „Atsakydami į pikantiškus ar nepatogius klausimus žmonės yra linkę nuslėpti tiesą arba gerokai ją pagražinti. Piratavimo internete žala taip pat gali būti gerokai didesnė, nei daugelis linkę manyti. Vartotojai, lankydamiesi abejotinos kilmės portaluose, ne tik patiki prašalaičiams savo privačius duomenis, bet neretai ir remia šešėlinę ekonomiką bei nusikaltėlius“, – komentuoja Romanas Matulis, klasterio „Clear Digital World“ (CDW) marketingo vadovas.
Net trečdalis Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad naudodami nelegalią intelektinę nuosavybę niekam žalos nedaro ir nė negalvoja apie moralinę savo poelgio pusę. Maždaug trečdalis respondentų teigia suvokiantys darą vagystę, o savo polinkį intelektine nuosavybe naudotis nelegaliai teisina lengva prieiga prie autorinių kūrinių (31 proc.), noru sutaupyti (28 proc.) ar pernelyg aukšta kūrinių kaina (26 proc.).
Tiesa, apklausa atskleidžia visuomenės sąmoningumą intelektinės nuosavybės teisių apsaugos srityje pamažu augant. Palyginti su 2015 m., nuo 22 proc. iki 27 proc. padaugėjo manančių, kad nelegalus intelektinės nuosavybės naudojimas visada yra vagystė. Vis dėlto, penktadalis respondentų pripažįsta intelektinę nuosavybę naudojantys nelegaliai, nors ir gauna pakankamai aukštas pajamas, kad pajėgtų sumokėti už turinį.
„Lietuviškas interneto piratas yra aktyvus vartotojas visose sritys, ir intelektinė nuosavybė – ne išimtis. Tiesiog, ji vartojama nelegaliai – taip, kaip šiuo metu Lietuvoje įprasta“ – apibendrino Ignas Zokas, tyrimą atlikusios bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas.
Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA direktorė Agnė Masalskytė įsitikinusi, kad dalis žmonių net nesupranta, jog naudojasi nelegaliais puslapiais, nes kai kurie iš jų sukuria legalios prieigos įvaizdį. „Tačiau Lietuvoje auga legalių muzikos ir filmų platformų skaičius ir tai tampa solidžia atsvara nelegaliems puslapiams”, – pasakojo A. Masalskytė
Kad legalių platformų atsiradimas ir populiarėjimas yra vienas efektyviausių būdu kovoti su intelektinės nuosavybės vagyste, sutiko visi diskusijos dalyviai. Pasak jų, visuomenei nepakanka tik aiškinti apie intelektinės nuosavybės vagystės žalą kūrėjams. Būtina akcentuoti, kad pirataudami gyventojai pirmiausia nuskriaudžia patys save – negaudami teisėtų pajamų, menininkai negali kurti, kūrybinių industrijų atstovai ir teisių turėtojai nesumoka mokesčių į valstybės biudžetą. Taigi, galiausiai nukenčia tas pats vartotojas.
Lietuvos antipiratinės veiklos asociacijos vadovė Vytautė Ladigaitė Balčiūnienė akcentavo teisinio mechanizmo, kuris leistų kūrėjams paprasčiau ir efektyviau apginti savo teises, svarbą. „Tik tada, kai nukentėjusieji galės veiksmingai privačia tvarka apginti savo teises, valstybei liks lengvesnė užduotis – nuolat rūpintis visuomenės sąmoningumu ir suvokimo ugdymu dėl intelektinės nuosavybės teisėto naudojimo“, – pažymėjo V. Ladigaitė.
Diskusija „Internetinis piratas ar vagis? Kas ką apvagia?“ organizuota įgyvendinant Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos projektą „Antipiratinė akcija „Nebevokime“. Projektą iš dalies remia Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.
