Beveik pusė lietuvių mokesčiams už komunalines paslaugas kas mėnesį išleidžia nuo 11 iki 30 proc. visų savo išlaidų, rodo DELFI užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa. Asmeninių finansų ekspertės sutaria, kad tai yra didelė našta.
Į klausimą, kiek jūsų namų ūkio mėnesio išlaidų sudaro mokesčiai už komunalines paslaugas, 15,5 proc. gyventojų atsakė, kad iki 10 proc. Tiek dažniausiai sumoka 18–35 metų amžiaus, didžiausias pajamas gaunantys, didmiesčių gyventojai.
46,9 proc. respondentų nurodė, kad už komunalines paslaugas atiduoda 11–30 proc. savo išlaidų.
31–60 proc. savo išlaidų už komunalines paslaugas sumoka 26,9 proc. gyventojų. Dar 1,5 proc. apklaustųjų nurodė, kad už komunalines paslaugas sumoka 61 proc. ir daugiau savo mėnesio išlaidų. Tiek dažniausiai sumoka vyriausio amžiaus, didmiesčių gyventojai.
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė DELFI teigė, kad jeigu išlaidos už komunalines paslaugas sudaro 30 proc, tai yra didelė našta.
„Dėl mažų pajamų būsto išlaikymas yra problema, ypač žiemos sezonu. Gyventojai dar nėra įpratę pasirinkti už šildymą mokėti visus metus. Tiesa, komunalinių paslaugų kaina Lietuvoje nėra kosminė, bet kadangi gyventojų pajamos yra mažos, tai tampa nemenka našta“, – sakė ji.
Panašios pozicijos laikėsi ir SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė: „Be to, Lietuvoje didelė gyventojų pinigų dalis skiriama maistui. Ne dėl to, kad jis pas mus labai brangiai kainuoja, bet dėl to, kad pajamos yra mažos“.
Pašnekovė taip pat nurodė, kad lyginant su kitomis šalimis, lietuvių išlaidos pragyvenimui vidutiniškai yra pakankamai mažos, tačiau taip yra dėl to, kad tik maža dalis gyventojų būstą nuomojasi.
Stengiasi susimokėti laiku
Vis dėlto, tik nedidelei daliai Lietuvos gyventojų yra tekę už komunalines paslaugas įsiskolinti. Net 76 proc. nurodė, kad jiems įsiskolinti netenka.
6,9 proc. apklaustųjų teigė, kad įsiskolina reguliariai ir 17,1 proc. – kad kartais. Dažniausiai už komunalines paslaugas įsiskolina 35–55 metų, vidutinio išsimokslinimo, vidutinių ir mažesnių pajamų atstovai.
O. Bložienė sakė, kad žmonės dažniausiai įsiskolina dėl dviejų priežasčių: nesureguliuoja savo finansinių srautų arba neturi finansinės disciplinos.
„Tiesiog jie apmokėjimo už sąskaitas nelaiko prioritetu, leidžia sau vėluoti. Negebėdami suvaldyti visų savo išlaidų, mano, kad tai yra paprasčiausias būdas pasiskolinti pinigų ir finansuoti kitas savo išlaidas“, – DELFI sakė ji.
Asmeninių finansų ekspertės manymu, dalis gyventojų įsiskolina ne dėl to, kad jiems trūksta pinigų, bet dėl to, kad jie nemano, jog sumokėti laiku yra svarbu – vėluoja, galvoja, kad susimokės už kelis mėnesius.
J. Varanauskienė pastebėjo, kad Lietuvoje žmonės už komunalines paslaugas dažniausiai įsiskolina žiemą.
„Vasarą ir žiemą sąskaitos už komunalinius patarnavimus gali skirtis kartais. Žmonėms, kurie neplanuoja, neturi kažkokių piniginių atsargų, žiemą apmokėti visą sąskaitą yra sudėtinga“, – DELFI sakė ji.
Delspinigiai – retenybė
Neįsiskolindami, lietuviai retai moka ir delspinigius. 75,2 proc. apklaustųjų teigė, kad jų mokėję nėra.
Dažnai delspinigius moka 1,7 proc. respondentų, 7 proc. – yra mokėję kelis kartus, 9,1 proc. – vieną ar du kartus. Delspinigius dažniau teko mokėti moterims, 18–45 metų respondentams. Vyrai nurodė paprasčiausiai to nežinantys.
Elektroninę sąskaitą renkasi išsilavinę
Paklausti, kada įprastai moka už praėjusio mėnesio komunalines paslaugas, 17,9 proc. apklaustų sakė, kad iškart, kai tik gauna sąskaitą. 13,1 proc. gyventojų teigė, kad susimoka iki mėnesio vidurio, 27,8 proc. – antroje mėnesio pusėje, 15,9 proc. – paskutinėmis mėnesio dienomis. Iškart apmokėti sąskaitas dažniau linkusios moterys bei vyriausio amžiaus respondentai.
18,5 proc. respondentų nurodė, jog už komunalines paslaugas susimoka nereguliariai. Dar 2,2 proc. atsakė, jog sumoka kas kelis mėnesius. Nereguliariai sąskaitas apmoka jaunesnio amžiaus (18–35 metų) respondentai, vyrai, aukštesnių pajamų atstovai.
Kad naudojasi elektroninės sąskaitos paslauga, kuri leidžia sąskaitas apmokėti automatiškai, atsakė 4,6 proc. gyventojų. Tai – dažniausiai didžiausių pajamų, aukštą išsimokslinimą turintys respondentai, didmiesčių gyventojai.
J. Varanauskienės manymu, taip yra todėl, kad aukštasis išsilavinimas apskritai atveria galimybes ir tada žmonės nebijo, mokosi, yra imlesni naujovėms.
„Mažesnes pajamas gaunantys gyventojai šia paslauga nesinaudoja todėl, kad nori labai tiksliai ir labai aiškiai visą laiką žinoti už ką jie sumokėjo. Nors iš tikrųjų tai labiau panašu į savęs apgaudinėjimą“, – sakė ji.
O. Bložienė sakė, kad aukštesnes pajamas gaunantys ir aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės ieško paprastesnių sprendimų, yra labiau susipažinę su technologijomis, su galimybės palengvinti atsiskaitymo procesą.
„Jie yra modernesni ir turi geresnes žinias, todėl dažniausiai renkasi tokius būdus. Kai mažesnių miestų gyventojai ir žemesnio išsilavinimo žmonės galbūt renkasi gan paprastus būdus – eina į paštą ar parduotuvę. Jie mano, kad tai jiems yra patogu“, – komentavo pašnekovė.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų 2016 metų sausio 20-27 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1004 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
Daugiau skaitykite čia.
