Dar visai neseniai – lapkričio mėnesį iniciatyva „Socialinis taksi“ socialinio verslo akseleratoriuje „Socifaction“ pateko tarp konkurso prizininkų kaip viena geriausių socialinio verslo idėjų iš Lietuvos. Šio taksi automobiliai jau pradėjo riedėti ne tik į didžiųjų, tačiau ir atokesnių miestelių (Zarasų rajonas, Visaginas) gatvėmis, pasiekė net Daugpilį Latvijoje, o vairuotojai tikina, kad neužtenka rankų ir ratų visiems išvežioti, tačiau iniciatyvos vadovai apgailestauja, kad Kauno mieste po vienerių metų veiklos jai finansavimas nebuvo skirtas.
„Socifaction“ pranešime spaudai rašoma, jog tam, kad paslauga būtų teikiama Kaune ir Kauno rajone, praėjusiais metais investuota apie 10 tūkstančių eurų, tuo metu gauta – 8 700 eurų. Už tiek reikia išlaikyti vairuotoją apskritus metus, o dar ir kuro kasdien dirbančiam automobiliui užpilti, jį suremontuoti. Apie pelną net nesvajojama. Programos vadovas Jonas Mulevičius sako, jog šiemet tokiai paslaugai finansavimą skyrė 5 savivaldybės iš 7. Kaunas buvo tarp tų dviejų savivaldybių, kur finansavimas specialią įrangą turinčiam automobiliui neskirtas.
Kauno valdininkai pavyzdingai vykdo pareigas
Neįgaliųjų reikalų tarybos pirmininkė Aušra Papirtienė žurnalistus patikino, jog jos vadovautuose posėdžiuose sprendimo neskirti finansavimo „Socialiniam taksi“ nebuvo priimta. Tačiau vieną iš susirinkimų ji sirgo.
„Jie vis dar turi lygias galimybes, kaip ir visos nevyriausybinės organizacijos, kreiptis į savivaldybę su savo projektu ir siūlyti savo paslaugas“, – tikino Neįgaliųjų reikalų tarybos pirmininkė Aušra Papirtienė.
„Buvau susitikęs su mero padėjėja socialiniams reikalams. Paaiškėjo, jog nelaimėjome dėl formalių kriterijų neatitikimo. Taip pat todėl, kad mūsų koncepcija jiems nėra visiškai aiški“, – priežastį jau žino programos „Socialinis taksi“ vadovas Jonas Mulevičius.
Priemonė yra parengta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o savivaldybės darbuotojai tiesiog įvertina, ar konkreti paslauga atitinka iškeltus reikalavimus.
„Kitos savivaldybės mūsų paslaugą patvirtino…“, – gūžčiojo pečiais J. Mulevičius. – Galbūt Kauną reikėtų netgi pagirti, jog jie labai pavyzdingai, pagal „įstatymo raidę“ laikosi visų ministerijos reikalavimų.“
Taksi važiuoja kitų miestų sąskaita
J. Mulevičius buvo informuotas apie altenatyvius finansavimo šaltinius. Tačiau pagal juos finansavimas bus skirstomas tik vasario mėnesį. Ką vairuotojui su automobiliu veikti sausį ir vasarį?
„Galime labai greitai persikvalifikuoti ir tiesiog dirbti kaip įprastas verslas, – svarstė J. Mulevičius. – Tačiau tuomet prarandame visą esmę – šis taksi ir yra skirtas žmonėms, neturintiems galimybių kitaip nuvykti ten, kur reikia. Tiesa, buvau patikintas, jog Kaunui tikrai reikia „Socialinio taksi“ ir jie sieks mums padėti per kitą finansavimo priemonę“.
Kol kas „Socialinis taksi“ toliau veiks ir bus palaikomas iš vidinių programos resursų.
„Kol kas niekas nestoja – žmonės dirba, gauna už tai atlyginimą. Tačiau, tiesą sakant, programą galime tęsti tik todėl, jog žinome, kad kiti miestai yra gavę paramą. Todėl mėnesį ar du dar galime veikti, nors ir einame „į minusą“. Net ir negavę paramos ieškosime įvairių būdų ją tęsti – galbūt priimsime užsakymus rinkos kainomis“, –kalbėjo pašnekovas.
Vienas iš nepatenkintų reikalavimų – klientų sąrašai
„Socialinio taksi“ vadovas apgailestavo, jog finansavimo priemonė yra tokia, jog neatitikęs formato nebegali pretenduoti į lėšas, nors organizacija veikia sėkmingai ir jos veiklai Kaune yra jaučiamas poreikis.
„Vienas iš kriterijų, kurių mes neatitikome – jog prieš konkursą, pavyzdžiui, turi pateikti tikslų sąrašą žmonių, kuriems teiksi paslaugą. Kai kurios organizacijos iš tiesų teikia paslaugas pagal tokį sąrašą, tačiau, mano nuomone, tai gana archaiškas būdas“, – sakė J. Mulevičius.
„Socialinis taksi“ paslaugas teikia visiems, kurie užsiregistruoja jų sistemoje.
„Vilniaus rajone pateikėme keturiolikos žmonių sąrašą. Nors iš tiesų tos paslaugos reikia gal 200 žmonių. Tačiau ne taip paprasta iš anksto surinkti apie juos informaciją“, – sakė J. Mulevičius.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje yra apie 255 tūkst. neįgaliųjų ir dar apie 60 tūkst. turi judėjimo negalią. Dažniausiai – sėdi vežimėliuose.
„Socialinio taksi“ klientė: esu nustebusi ir pasipiktinusi
Praėjusiais metais „Socialinio taksi“ paslaugomis naudojosi judėjimo negalią turinti Jolanta Beresnevičienė. Moteris apie šią paslaugą atsiliepia tik teigiamai.
„Tikrai daug kartų važiavau – ir į bažnyčią, ir į koncertus, ir pas gimines, ir į prekybos centrą. Labai reikalinga paslauga. Negaliu naudotis viešuoju transportu – negaliu įlipti, jis neprivažiuoja arti namų. Net nežinau, kodėl taip nutiko, kodėl tokia paslauga negavo finansavimo. Esu nustebusi ir pasipiktinusi. Gal tas taksi nebuvo taip intensyviai naudojamas, kaip valdininkai norėtų – kad viskas judėtų 24 valandas per parą. Neįgalūs žmonės taip intensyviai tomis paslaugomis nesinaudoja, tačiau kai jie turi galimybę pasisamdyti mašiną tada, kai jos prireikia – ir tai yra reikalinga“, –sakė pašnekovė.
Ji teigė, jog savivaldybės įmonės, kitos nevyriausybinės organizacijos tokią paslaugą gali suteikti tik darbo dienomis bei darbo laiku. Tuo metu „Socialinis taksi“ dirba nuolat.
„Ne iš visų vietų žmonės gali nuvažiuoti kur reikia. Jau nekalbant apie renginius, kultūrinę veiklą – į juos neįgaliesiems apskritai uždarytos durys. Apgailestaujame dėl tokio sprendimo…“, – sakė J. Beresnevičienė.
Moteris taip pat pagyrė Kauno taksi vairuotoją – Laimį Laucių. Jis, pasak J. Beresnevičienės, tiesiog užaugo neįgaliųjų užimtumo centre, puikiai išmano jiems kylančias problemas ir geba padėti jas išspręsti. Su neįgaliaisiais L. Laucius dirba jau apie 15 metų.
„Kai Kaunas ieškojo vairuotojo šiam darbui – Laimis tam geriausiai tiko. Jam niekas nėra naujiena ir niekas jam nesunku. Jis ne tik krepšius paneša, bet dar ir sulaksto duonos, pieno nupirkti į parduotuvę“, – sakė J. Beresnevičienė.
Ji netgi svarstė, jog paraginus Kauno neįgalieji netgi susirinktų pareikšti savo nepritarimą tokiam savivaldybės sprendimui.
Tiesa „Socialinio taksi“ klientė prisiminė, jog kai kurie klientai piktinosi tuo, kad automobilį reikia užsisakyti iš anksto, kartais jam nepavyksta atvažiuoti laiku.
Tačiau J. Beresnevičienė skaičiuoja, jog neoficialiais duomenimis Kauno mieste yra apie 5000 judėjimo negalią turinčių žmonių. Tuo metu mieste dirbo vienas „Socialinio taksi“ automobilis.
„Čia juk ne verslas, žmogus su automobiliu nestovi ir nelaukia. Reikia visiems registruotis ir planuoti tuos važiavimus. Net nežinau, kas kitas galėtų atkurti mums tą paslaugą…“ – „Socialinį taksi“ teisino pašnekovė.
Savivaldybė: labai gaila, kad pateikė netinkamai užpildytą paraišką
J. Beresnevičienė pastebėjo, jog šiemet finansavimas neskirtas 5–6 organizacijoms, kurių veikla buvo finansuota praėjusiais metais. Tarp jų pateko ir „Socialinis taksi“.
Tuo tarpu Kauno miesto savivaldybės atstovai raštu pateikė tokį atsakymą: „ Įstaigos „Nacionalinis socialinės integracijos institutas“ projektui finansavimas nebuvo skirtas, nes projekto surinktas balų vidurkis sudaro 44 balus (trys Komisijos nariai siūlė projekto nefinansuoti). Komisijos nariai pateikė tokius projekto trūkumus: užpildytos paraiškos eilutės neatitinka patvirtintos paraiškos eilučių (naudojama sena paraiškos forma); paraiškoje pateikta daug nereikalingos informacijos apie organizaciją, kurioje pasimeta reikalavimus atitinkanti informacija; labai platus tikslas, neaiškūs uždaviniai (kai kurie uždaviniai nesusiję su Konkurso nuostatų reikalavimais); numatyta organizuoti vieną veiklą; projekte yra prieštaraujančios informacijos: vienoje vietoje nurodyta, kad paslauga teikiama 7 d./24 val., kitoje – kad 7 d. / 12 val.; paslaugoms teikti turi 1 automobilį, paslaugas teiks 2 darbuotojai (dirbs po 1,3 etato), o paslaugos teikiamos 12 val. per dieną; nenurodyta kaip ir kam naudojamos iš paslaugų gavėjų surinktos lėšos“, – rašė Kauno miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus atstovai.
Jie pridūrė, jog komisijai taip pat buvo neaišku, kaip apskaitoma asmeninių asistentų darbo diena, apskaičiuojamas panaudoto kuro efektyvumas, ar į paslaugos teikimą įskaitomos pajamos, surinktos iš paslaugų gavėjų.
Į klausimą, kas dar Kaune galės teikti transportavimo paslaugą neįgaliesiems kaip alternatyvą, savivaldybės atstovai atsakė, jog šią paslaugą jau daug metų teikia Kauno miesto socialinių paslaugų centras ir nevyriausybinės organizacijos, kurios turi neįgaliesiems pritaikytas transporto priemones.
„Kauno mieste transporto paslaugų neįgaliesiems tikrai labai trūksta, tą išsakė ir komisijos nariai ir labai gaila VšĮ „Nacionalinis socialinės integracijos institutas“ pateikė netinkamai užpildytą paraišką“, – savo atsakymą užbaigė Kauno m. Savivaldybės Socialinio paslaugų centro atstovai.
Už vieną nepastebėtą klaidą – skaudi bausmė
Projektus vertinusią komisiją sudaro 17 narių, iš jų – 7 savivaldybės administracijos darbuotojai, 5 – savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus darbuotojai ir 5 aukštųjų mokyklų specialistai.
Projektų atrankos stebėseną vykdo 3 neįgaliųjų asociacijų atstovai. Viena iš šių stebėtojų – Ugnė Šakūnienė žurnalistams teigė, jog „Socialinis taksi“ iš tiesų neatitiko tvarkos apraše apibrėžtų prioritetų.
„Pati esu iš organizacijos, rašančios projektus. Ir mes žinome, jog užtenka ne toje vietoje ką nors įrašyti – ir tu jau nebegauni finansavimo. Matosi, gera idėja, bet… tiesiog nepakankamai atsižvelgta į tai, ko prašyta, gal skubėjo“, – svarstė U. Šakūnienė.
Ji pridūrė, jog rašant ir teikiant projektus reikalingas įdirbis: susitikti su viena kita neįgaliųjų organizacija, išsiaiškinti, koks yra tokių paslaugų poreikis. Organizacijos savo ruožtu galėtų pateikti ir potencialių klientų sąrašus.
„Yra tam tikra tvarka ir jos reikia laikytis. Visi tie „popieriniai“ reikalai taip pat yra darbas, kurį reikia padaryti. Mes taip pat kelis kartus esame „gavę per galvą“. Gauni, o paskui išmoksti.
Bet tuo metu atrodė, kad širdis iššoks – tiek darbo įdėta…“, – prisiminė U. Šakūnienė.
