Susijungimą planuojantys Kauno technologijos universitetas (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) laukia daugiau politinės valios ir ministerijos paramos šiame procese. Švietimo ir mokslo ministerija savo ruožtu teigia palaikanti universitetų iniciatyvą ir laukianti iš universitetų apskaičiuotų išlaidų, kurios būtų reikalingos šiam procesui.
Ketvirtadienį universitetų jungimosi iniciatyvą Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatęs KTU rektorius Petras Baršauskas apgailestavo, kad ši iniciatyva nesulaukia būtino palaikymo iš ministerijos.
„Jeigu norime, kad Lietuvos universitetai atsirastų tarp lyderių Europoje, mes turime konsoliduoti tiek mokslo, tiek studijų pajėgas. Geriausi universitetai, kurie taip žiūri į gyvenimą, bando šnekėtis. Mes jau seniai šnekame su LSMU, nesakau, kad čia naujas dalykas, bet tam, kad tai įvyktų, reikia valstybės pagalbos. Kol kas mūsų niekas negirdėdavo“, – BNS sakė P.Baršauskas, kuris pridūrė, jog neišgirstas pasijuto ir šįkart.
Rektorius pabrėžė, kad dabar universitetai palikti šios iniciatyvos vykdyti patys, nors jai būtinas ne tik politinis palaikymas, bet ir finansinė parama.
„Paimam Daniją, kitas valstybes – mes matėme, kaip vyko universitetų integracijos procesai. Jie nesidaro be pinigų, nes jungiasi dvi didelės organizacijos, vien išeitinėms kompensacijoms kokie pinigai reikalingi. O labiausiai trūksta politinės valios, kad kas nors bent suprastų, kad valstybei šito reikia“, – kalbėjo P.Baršauskas.
Švietimo ir mokslo viceministras Rolandas Zuoza BNS teigė, kad ministerija palaiko šią iniciatyvą, o finansinė parama jiems bus skirta, kai paaiškės konkreti jiems reikalinga suma.
„Dabar yra sudaryta Aukštojo mokslo institucijų konsolidavimo darbo grupė, kuri iki kovo 1 dienos turi pateikti siūlymus, ką apskritai daryti su aukštuoju mokslu. Viena iniciatyva yra dėl klasterio sukūrimo, kita iniciatyva – dėl dviejų universitetų, kurie realiai siūlo apsijungti. Jie pažadėjo mums iki sausio 1 dienos pateikti skaičiavimus, kiek tai kainuotų ir iki sausio 1 dienos pristatyti darbo grupėje. Ir tada bus sprendimai dėl politinio, finansinio ir kitokio palaikymo“, – BNS sakė R.Zuoza.
Jis teigė, kad tokia universitetų iniciatyva yra labai teigiama ir į pagrįstus finansinius prašymus bus atsižvelgta.
Praėjusią savaitę keturi Lietuvos universitetai pranešė apie planuojamą kurti klasterį – prie jo prisijungti turėtų Vytauto Didžiojo, Klaipėdos, Šiaulių ir Lietuvos edukologijos universitetai. Jie ateityje planuoja siūlyti bendras studijų programas.
Švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės sudaryta darbo grupė iki 2016 m. kovo 1 d. įvertins valstybinių universitetų studijų ir mokslinės veiklos specializacijos kryptis ir parengs rekomendacijas, kaip konsoliduoti aukštojo mokslo išteklius.
Darbo grupę sudaro Švietimo ir mokslo ministerijos, rektorių, mokslininkų, studentų, darbdavių, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo atstovai bei socialiniai partneriai.
