Apie šimtas žmonių šeštadienio vakarą Kaune susirinko prie Soboro ir žygiavo link Vienybės aikštės, išsakydami savo neigiamą požiūrį į pabėgėlių priėmimą Kaune.
Dar gerokai prieš 19 valandą į Laisvės alėją pradėjo rinktis piketo idėjas palaikantys žmonės. Tarp jų buvo galima matyti ir vyresnių, ir jaunesnių veidų.
Mitingas prasidėjo ties Įgulos bažnyčia, kur buvo sakomos pagrindinės kalbos. Prie mikrofono stojo ir tautininkų vadas Julius Panka, kiti tautinės jaunimo sąjungos lyderiai.
Paskandavę ir iššovę pirotechninius šūvius, mitingo dalyviai, skanduodami, patraukė Vienybės aikštės link, kur buvo giedojimai tautiška giesmė.
Mitingas ir eitynės apsiėjo be rimtesnių incidentų. Laisvės alėjos prieigose budėjo sustiprintos policijos pajėgos.
Eisenoje dalyvauti planavo ir aštriais pasisakymais pabėgėlių tema pasisakantis Vytautas Šustauskas, tačiau organizatoriams išreiškus norą su šiuo asmeniu nepiketuoti, policijos pareigūnai su buvusiu Kauno meru susitarė gražiuoju ir jis paliko renginį dar jam neprasidėjus.
„Lietuva nėra pasiruošusi priimti tiek, kiek nusprendė Briuselis ir apskritai – tai yra mūsų tautos apsisprendimo reikalas“, – sakė vienas eitynių organizatorių, Lietuvos tautininkų sąjungos pirmininkas J. Panka.
Pietų Europai susidūrus su pabėgėlių antplūdžiu, Lietuva įsipareigojo per dvejus metus priimti 1105 pabėgėlius iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja.
Tuo tarpu Lietuvos gyventojų susirūpinimas dėl imigracijos į Europos Sąjungą (ES) išaugo kelis kartus, rodo Europarlamento tyrimas.
Šiemet rugsėjį atliktoje apklausoje imigraciją kaip vieną iš trijų didžiausių iššūkių ES įvardijo 44 proc. apklaustų lietuvių. Per analogišką apklausą prieš dvejus metus tokių buvo 13 proc.
