„Jo Ekscelencija“ – tokiais žodžiais UAB „Kauno autobusai“ vairuotoją pasitinka kolegos. Ir ne šiaip dėl garsios pavardės, o dėl to, kad jau beveik 50 metų Ignas Brazauskas vežioja autobusais Kauno keleivius. Vyras pasakoja keisčiausius kuriozus, nutikusius bevairuojant miesto autobusus.
Susipažinkite, tai – Ignas Brazauskas. Kauno autobusais keleivius vežioja jau 47-erius metus. Per tokį ilgą laiko tarpą vyras pravažiavo ypatingai daug. Kauno keliuose autobuso vairuotojas jau sukorė kone du milijonus kilometrų. Ignas juokauja, jog per ilgą darbo laikotarpį miesto keliai gerokai pasikeitė: seniau tekdavo žvyru ir kalnuotomis gatvėmis riedėti, dabar – galima kartais ir kiek daugiau paspausti.
Ignas pasakoja, jog autobusų vairavimu užsikrėtė labai seniai. Per visą laiką, kol dirba UAB „Kauno autobusuose“ turėjo net vienuolika naujų autobusų, o kiek jų vairavo iš viso – nei nepamena. Pradėti autobuso vairuotojo karjerą iš dalies paskatino ir mokytojai.
„Šiaip mokiausi neblogai, tik lietuvių kalba nesisekė, tai mokytojai sakė, kad niekur neįstosiu. Dar prieš armiją dirbau traktorininku, vėliau išsilaikiau autobusų vairuotojo kursus. Iš pradžių labai norėjau ant „Ikaro“ dirbti, bet niekas nedavė. Šiaip pradėjus čia dirbti, nusistačiau, jog man čia gerai, tad pripratau“, – prisimena I. Brazauskas.
Kuriozinė vairuotojo avarija
Didelę patirtį turintis vairuotojas pasakoja, jog ne kartą buvo taip, kad gatvėje kas nors kitas į jį įvažiuoja, tačiau, laimei, didelės avarijos nėra patyręs. Visgi, vieną nutikimą Ignas prisimena labai gerai. Vyras pasakoja, jog kuriozinėje situacijoje dar įspėjo vairuotoją, kad jei nepasitrauks, tai su autobuso galu jį apvers, tačiau šis per mažai pavažiavo atgal ir buvo kliudytas. Geriausias akcentas buvo tas, jog lengvojo automobilio vairuotojas, supratęs savo kaltę, spruko iš įvykio vietos.
„Važiavau autobusu su priekaba ir vienoje gatvėje reikėjo sukti į kairę. Tai aš atsidaręs langą, automobilio vairuotojo paprašiau, kad šis pasitrauktų. Tas pavažiavo, bet labai nedaug. Sukdamas jį kliudžiau ir perbrėžiau visą šoną, o mano autobuso bamperis nukentėjo. Tas atsivijo, pradėjo rėkti, tad aš jam atsakiau, kad lai jis važiuoja į tą vietą, aš keleivius išleidžiu ir atvažiuoju. Na sugrįžtu į tą vietą, laukiu, o jo nėra. Išeina žmonės, sako, jog jis pamatęs ženklus, kad jam negalima sukti, paspruko“, – juokaudamas pasakojo ilgametis vairuotojas.
Tą kartą vis tiek teko kviesti technikus bei užregistruoti eismo įvykį, tačiau Ignas prisipažįsta, jog tokios reakcijos iš lengvojo automobilio vairuotojo tikrai nesitikėjo.
Kitą kartą Ignui teko aiškintis dėl sužalotos keleivės, kuri autobuse susižeidė koją tuomet, kai ją prispaudė keli vyrai. Autobuso vairuotojui teko paskui moterį keliauti į Traumatologijos skyrių, tačiau ji buvo išgėrusi, tad iš priimamojo pabėgo. Dėl to, jog neliko kaltininkės, Ignas išvengė protokolo.
Iššūkis su maršrutais
Ignas neslepia, jog tenka važinėti įvairiais maršrutais po visą miestą. Kartą vairuotojas susipainiojo, kur jis turi važiuoti. Nusprendė, jog reikia apsisukti, o tada teko gerokai pavargti, kad į parką grąžintų sveiką autobusą.
„Važiuoju ir visai pamiršau, kad reikia sukti. Keleiviai pradėjo sakyti, kad ne ten nuvažiavau. Tai aš greit sugalvojau, kad galiu apsisukti buvusio „Vitebsko“ aikštelėje. Įvažiuot įvažiavau, o su ilgu autobusu vos tarp automobilių prasisukau. Teko gerokai pavargti, kol saugiai išvažiavau, nes su tuo autobusu sunku sukiotis siaurais tarpais“, – nuotykiais dalinosi autobusų asas.
Per pietus – vagystė
Vairuotojas prisimena, jog tarybiniais laikais per pietus buvo galima grįžti namo ar užbėgti į kavinę ir pavalgyti. Kartą išpuolė taip, kad pietus nusprendė valgyti namuose, o kadangi autobuso prie pat namų palikti neišeina, jį pastatė kiek tolėliau.
Po pertraukos grįžo ir pastebėjo, jog nėra jo palto ir kasos aparato. Gerai įsižiūrėjęs į kioskelį, pamatė vyriškį, kuris pradėjo bėgti. Ignas sveikata nesiskundė, tad plėšiką greitai pasivijo, čiupo už rankos, o tas pradėjo šaukti, kad jį užpuolė. Visgi, kad nebūtų uždarytas į areštinę, vagis išsinėrė iš savo ir Igno palto ir bandė bėgti.
„Tai buvo Vilijampolėje. Kai pagavau jį, jis man ranką peiliu subadė, bet aš nejaučiau, matyt, tiek įpykęs buvau. Žmonės, supratę, kad jis vagis, palaikė mane. Aš jį čiupau ir į autobusą įgrūdau. Po to tiesiai policininkams įdaviau. O dėl sužalotos rankos tik autobuse pastebėjau, tai keleiviai aprišo“, – kriminaliniu prisiminimu dalinosi vairuotojas.
Ignas pasakoja, jog policininkai sakė, jog plėšikas buvo pavojingas ir galėjo rimčiau sužaloti, nes ne vieną kartą jau buvo papuolęs į pareigūnų akiratį. Už pavogtą kasos aparatą, kuriame buvo septyni rubliai, ir sužalotą vairuotoją plėšikas gavo porą metų belangėje.
Kokie keleiviai labiausiai patinka
Ilgametis vairuotojas I. Brazauskas prisipažįsta, jog jam labiausiai patinka žmonės iš priemiesčio, nes jie visuomet pasisveikina, padėkoja ir taip pakelia nuotaiką visai dienai. Visgi, per darbo valandas pro jo kabiną praeina šimtai kauniečių, tad ir emocijų būna visokių.
„Kiekvienas keleivis įlipa su savo nuotaika. Vieni iškeikia, kiti padėkoja. Visokiuose rajonuose yra visokių žmonių, tačiau „blatniausi“ – Panemunės ir Šančių. Šiaip aš visada sąžiningai tikrinu bilietus, tad ne vieną esu sugrąžinęs prie komposterio ar paprašęs įsigyti bilietą“, – atviravo Ignas.
Dabar 70-metis vairuotojas sako, jog vairavimas tiesiog įaugo į jo būdą ir dar neketina išeiti. Šiuo metu vairuoja naują autobusą „Solaris“, vadinamą delfinu, tačiau pasiilgsta „Scania“, mat ši transporto priemonė jam buvo mieliausia.
