Užsieniečiai Ruklos gatvėse vietinių jau seniai nebestebina, tačiau dalis jų nerimauja, ar kitąmet kelis kartus išaugsiantis pabėgėlių skaičius dviejų tūkstančių gyventojų miesteliui netaps per didele našta.
„Laukiame pabėgėlių su nerimu, tačiau ir su tikėjimu, kad galime susitvarkyti. Norėtume tikėti, kad ir valstybė pasiruošusi mums padėti,“, – sako Jonavos savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius.
Šiuo metu baltame triaukščiame dviejų korpusų Pabėgėlių centre įsikūrę 35 atvykėliai iš Afganistano, Ukrainos, Rusijos, Irako, Sirijos ir Šri Lankos. Nuo sausio šis skaičius gerokai išaugs, nes Ruklos centras ir planuojami steigti jo padaliniai kitose savivaldybėse taps pirmaisiais namais dabar stovyklose Vengrijoje, Graikijoje, Italijoje ir Turkijoje esantiems 1105 pabėgėliams iš Irako, Sirijos ir Eritrėjos, kuriuos Lietuva įsipareigojo priimti per dvejus metus.
Susidūrimas su svetimšaliais rukliečiams kultūrinio šoko nesukels, nes miestelyje nuo 1997 metų ne tik nuolat gyvena dešimtys pabėgėlių, bet ir dažnai atvyksta kariai iš kitų NATO šalių dalyvauti pratybose netoliese įsikūrusiame Gaižiūnų poligone.
Tačiau Rukloje gyvenanti 59-erių technikė Eugenija Bočkovienė nemano, kad Lietuva yra geriausia vieta nuo karo bėgantiems žmonėms, kai kurie kiti Ruklos gyventojai nerimauja dėl saugumo ir galimų ligų.
„Jiems ten sunku – karas, bet kad Lietuva turėtų daugiau pramonės, kur juos įdarbinti, kad jie nevargtų čia pas mus atėję… Gal keletą įdarbins, bet kad sočiai įdarbintų, aš netikiu, kadangi lietuviai patys vaikšto kampais“, – kalba Ruklos gatvėje sutikta moteris.
„Yra kaip yra, visiems užteks tos vietos. Tik tiek, kad čia visokių ligų jie priveža iš visokių šalių, todėl labai baisu, kad mūsų vaikai jomis neužsikrėstų“, – svarsto 28 metų Ieva Tuminauskienė, šiuo metu esanti motinystės atostogose.
„Aš galvoju, kad geriau nereikėtų. Čia buvau jau, kai pabėgėliai buvo, buvo ir neramumų, ir muštynių“, – teigia 55-erių bedarbis Viktoras Gorys.
Savo ruožtu 23 metų karys Paulius Balsys ragina nesiskųsti ir padėti į nelaimę patekusiems žmonėms.
„Kodėl Vokietija, kuri priims 800 tūkst. pabėgėlių, nesiskundžia? Tai žmonės, bėgantys ne iš gero gyvenimo, o dėl to, kad jiems ten sunku, ten vyksta karas, juos persekioja. Aš manau, kad čia net nėra klausimo“, – sako karys.
Pabėgėliams – lietuvių kalbos ir visuomenės pažinimo kursai
Savivaldybės mero teigimu, pabėgėliams bus suteikta galimybė įsidarbinti ir Rukloje, ir Jonavoje, jų vaikai lankys šių gyvenviečių švietimo įstaigas.
Nerimą dėl užkrečiamų ligų atvežimo specialistai vadina nepagrįstais stereotipais. „Nesirūpinkite dėl to – jie tikrai neatneš į Europą jokių egzotinių ligų, jie kaip tik patys yra pažeidžiami dėl ligų, kurios paplitusios Europoje ir kurių kol kas nesugebėjome pažaboti“, – sako Lietuvoje viešinti Pasaulio sveikatos organizacijos atstovė Zsuzsanna Jakab (Žužana Jakab).
Teisėsaugai problemų su pabėgėliais buvo kilę prieš šešerius – septynerius metus, kai pabėgėlių centre didžiąją dalį iš maždaug 90 gyventojų sudarė čečėnai, dažnai konfliktuodavę su vietiniais.
Vietos policijai vidaus reikalų ministras pažadėjo pastiprinimą, tačiau policijos komisariato viršininkas Vigintas Lukošius tikisi, jog priimant didelį skaičių pabėgėlių incidentų nebekils, nes Rukloje sumažėjo pasilinksminimo vietų, kur galima vartoti alkoholį, be to, pasikeitė miestelio visuomenė.
„Dabar Ruklos gyventojai turėtų būti labiau tolerantiški. Incidentai dažniausiai vykdavo tose vietose, kur žmonės ateidavo pailsėti, alaus bokalą išgerti“, – teigia pareigūnas.
Ruklos pabėgėlių priėmimo centre pabėgėliai 190 valandų mokysis lietuvių kalbos, 100 valandų – profesinio orientavimosi, dar 40 valandų skirta visuomenės pažinimo kursams.
Pagal dabartinę tvarką, socialinė integracija užsieniečiui pabėgėlių priėmimo centre vykdoma aštuonis mėnesius, tačiau šį terminą svarstoma gerokai sutrumpinti, ir pabėgėlius anksčiau perkelti į kitas savivaldybes.
Pabėgėlių priėmimo centre gyvenantiems viengungiams ir nelydimiems nepilnamečiams per mėnesį mokama apie 71 euro pašalpa, sutuoktiniams išmokamas maždaug 61 euras, tokia pati suma mokama ir vaikams iki 18 metų.
Europos Komisija už kiekvieną pabėgėlį valstybėms narėms skirs po 6 tūkst. eurų, tačiau Vyriausybė pripažįsta, kad to nepakaks ir reikės papildomai nacionalinio biudžeto lėšų.
„Jie kaip laisvi žmones, turi tokias pačias teises kaip ir bet kuris kitas Lietuvos pilietis. Mes tik kaip socialiniai darbuotojai parodome, nukreipiame į Darbo biržą, polikliniką ar parduotuvę“, – sako Pabėgėlių priėmimo centro direktorius Robertas Mikulėnas.
„Gal vienas, kitas atvykstantis pabėgėlis ir yra su nekokia praeitimi, bet ir Lietuvoje pilna tokių žmonių. Neišskirkime, kad čečėnas, afganistanietis ar koks nors pietietis yra kuo nors kitoks ar kad čia susirinkę kokie teroristai. Visi mes vienos Žemės gyventojai“, – pridūrė jis.
Šiuo metu Lietuvos savivaldybėse integruojasi 105 žmonės, kurie anksčiau gyveno pabėgėlių priėmimo centre.
