Lietuvoje formuojasi paradoksali situacija: naujojo Darbo kodekso (DK) projektas dar net nesuderintas iki galo ir tik užregistruotas Seime, o juo jau vadovaujamasi. Deja, bet panacėja naujoms darbo vietoms ir investicijoms turėjęs tapti DK veikia priešingai. Juo jau gąsdinami darbuotojai, kai kuriose įmonėse keičiami darbo grafikai, o pradėtos kolektyvinės derybos stringa.
Pasak Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininko Artūro Černiausko, verslas skuba vadovautis ne pačiomis geriausiomis naujojo dokumento nuostatomis ir tai tik patvirtina, kad Vyriausybės brukamas dokumentas žmonėms naudos neduos.
„Absurdiška, kad galiojančio dokumento dar nėra, bet jau ruošiamasi taikyti ar net jau taikomos kai kurios jo nuostatos, visą vasarą pilna skelbimų, kviečiančių į seminarus „dėl naujojo DK taikymo praktikoje“. Mūsų profesinių sąjungų atstovai tą pastebi. Jau dabar aiškėja, kiek naujasis Darbo kodeksas bus nenaudingas dirbantiesiems, kokį poveikį jis turės darbo rinkai ir kiek išloš darbdaviai. Kai taip skubama vadovautis teisiškai neįsigaliojusiu dokumentu, nenuostabu, kad abejojama ne tik šio projekto skaidrumu, bet ir juo pačiu apskritai“, – nuostabos neslepia profesinių sąjungų lyderis.
Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė sako, kad pavyzdžių, kai darbdaviai elgiasi taip, tarsi naujasis Darbo kodeksas jau būtų įsigaliojęs, apstu: „Šią situaciją jau jaučiame įmonėse. Darbuotojai spaudžiami nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, teigiant, jog įsigaliojus naujam DK sąlygos bus dar prastesnės. Kai kur stabdomos pradėtos reorganizacijos, stringa kolektyvinės derybos ir pan. Skaidriai dirbantys darbdaviai abejoja naujojo darbo santykių reguliavimo nauda, nors viešai to nepripažįsta“.
Anot G. Gruzdienės, jau dabar UAB „Arvi cukrus“ profesinei sąjungai siūloma suderinti darbo grafikus, kurie viršija normalią savaitinę darbo laiko trukmę daugiau nei 50 proc. „Mes tokiems pokyčiams nepritariame. Pirmiausia tokie viršvalandžiai prieštarauja dabartiniam, tebegaliojančiam, Darbo kodeksui. Kita vertus, juk jie būtų darbuotojų sveikatos sąskaita“, – įsitikinusi Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė.
Ji pridūrė, kad šioje bendrovėje delsiama pasirašyti ir kolektyvinę sutartį, kuri padėtų išspręsti darbo apmokėjimo ir skatinimo, darbų saugos bei kitus ne tik darbuotojams, bet ir įmonės vadovybei aktualius klausimus. Nors įmonė savo interneto puslapyje deklaruoja, jog atsakomybės vedini rūpinasi žmonėmis ir supančia aplinka, tačiau nei savininkai, nei vadovai neatsako į profesinės sąjungos raštus.
Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos (LPSDPS) pirmininkas Aleksandras Posochovas teigia taip pat pastebėjęs, jog paslaugų sektoriuje stringa kolektyvinės derybos.
„Panašu, jog darbdaviai laukia naujojo Darbo kodekso, todėl neskuba tartis dėl socialinių garantijų darbuotojams. Keista, tačiau kolektyvinės derybos pristabdytos net biudžetinėse įstaigose“, – sako A. Posochovas.
Jis pasakoja, kad jau dabar darbuotojams grasinama nauju Darbo kodeksu. „Tiek biudžetinėse, tiek privačiose ir net tarptautinėse įmonėse vyksta bjauroki dalykai. Tarkim, kai kuriose saugos bendrovėse darbuotojams atvirai sakoma: „Palaukit, ateis naujas Darbo kodeksas, pamatysit,“ – stebisi Aleksandras Posochovas.
