Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė sako, kad ji palaiko siūlymą leisti abiturientams, kuriems nepasiseka per brandos egzaminus, juos perlaikyti tais pačiais metais.
Anot jos, to prašo mokinių ir tėvų atstovai.
„Ypač berniukai – jų labai daug nubyra. Jie niekur neįstoję išvažiuoja į užsienį. Jie ten ir lieka. Merginos dar kažkaip stabiliau bando čia išsiversti, prabūti tą laiką. Aš sakyčiau, kad tikrai, mano asmenine nuomone, reikia suteikti šansą. Ypač tiems, kurie susijaudinę negeba streso valdyti. Yra daugybė pavyzdžių, kad mokėsi gerai, o neišlaiko egzamino. Tiesiog stresas“, – BNS sakė ministrė.
Tačiau ji pabrėžė, kad dėl šios idėjos dar diskutuojama ir sprendimų nėra.
„Metams tą vaiką nubausti – už ką, kodėl? Mano nuomonė tokia, kad tikrai aš grįžčiau prie to varianto, kad galima perlaikyti tais pačiais metais. Aš galvoju, kad vaikams visą laiką reikia duoti šansą dabar, jiems gyventi reikia dabar, ne po metų. Bet aš ne viena priimu sprendimą, diskusijos vyks su pedagogų bendruomene, tėvais ir vaikais“, – aiškino ji.
Ministrė sakė, kad šių metų brandos egzaminai dar nebaigti analizuoti, tačiau ji vylėsi, kad skirtingo lietuvių kalbos egzaminų tautinių mažumų ir lietuviškų mokyklų abiturientams pavyks atsisakyti iki 2020 metų.
Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą šiemet išlaikė 90,11 proc. abiturientų, kurie mokėsi mokyklose lietuvių mokomąja kalba, ir 83,95 proc. besimokiusiųjų mokyklose tautinių mažumų kalbomis. Šimto balų įvertinimą gavo 1,15 proc. kandidatų iš mokyklų, kuriose mokoma lietuvių kalba, ir 0,18 proc. – iš mokyklų, kuriose mokoma tautinių mažumų kalbomis.
„Kol kas niekas neatšaukta, dokumentai tokie yra, judame į priekį. Šiemet mes dar gilios analizės nematome, šiandien tik iš tautinių mažumų mokyklų vadovų girdžiu pastebėjimus. Ar lyginant su praėjusiais metais yra pagerėjimas, koks jis yra – reikia atlikti tyrimus. Šiandien tiesiog dar negaliu kalbėti, nes ant stalo neturiu analizės“, – aiškino ji.
Kalbėdama apie brandos egzaminus, ji taip pat pažymėjo, kad nuo kitų metų matematikos egzaminas tampa privalomas tik norintiems stoti į valstybės finansuojamas aukštosiose mokyklose, tačiau nebus privalomas atestatui gauti, koks yra lietuvių kalbos egzaminas.
