Naują salą, kuri Neryje ties Kauno santaka atsirado prieš kelioliką metų, nuo šiol galime vadinti „Švento reikalo“ sala. Bevardė sala, kuri neegzistuoja jokiuose dokumentuose, trečiadienį okupuota. Tiesa, ne be Kauno architektų ir menininkų įsikišimo, nes taip Kaune buvo švenčiama tarptautinė architektų diena.
Kauno architektai, švęsdami profesinę dieną, Neries upėje surengė meninį perfomansą, kuriame skambėjo šūkis „Kaunas sukasi į vandenį“. Pagrindiniu akcijos akcentu tapo Birštone gyvenančio menininko Martyno Gaubo autportreto nugabenimas į atrastą naują salą Kaune ir vėliavos iškėlimas, skelbiant humanitarinę okupaciją.
Menininkai, įbridę į negilią Nerį, skambant saksofono garsams ir architekto Audrio Karaliaus šūksniams per megafoną, į bevardę salą atnešė ir pastatė paminklą bei iškėlė juodą vėliavą su iškirptu apskritimu.
Liepos 1-ąją, minint Tarptautinę Architektų dieną, Kaune įvyko humanitarinė okupacija. Grupė architektų ir meninkų užėmė bevardę niekieno salą Neries upėje ir paskelbė salos nepriklausomybę, suteikdami salai Švento Reikalo vardą.
Kaip rašome akcijos organizatorių išplatintame pranešime spaudai, humanitarinė okupacija – yra kraštutinė architektūrinė priemonė, siekiant atsukti Kauno miestą link vandens žygiais, nes racionalūs žodžiai Kauno savivaldybėje, seniai nebėra girdimi.
Radikalų žingsnį, anot organizatorių, detonavo Kauno mero Visvaldo Matijošaičio besąlygiška parama bukai ir necivilizuotai firmos „YIT Kausta“ statybai Kauno santakos krante, kur kyla retrogradiška, betoninė atgyvena – aukšta damba, atkertanti viešąjį gyvenimą nuo upės ir nesudaranti sąlygų laivybai.
Švento Reikalo sala liepos 1-ąją buvo okupuota fiziškai ir kultūriškai. Apleistoje ir krūmais apžėlusioje saloje (204 x 54 m) buvo žaibiškai suformuota viešoji erdvė ir pasivaikščiojimo promenada, kurios ilgis identiškai atitinka Laisvės alėjos atkarpą tarp skersinių gatvių.
Saloje buvo iškilmingai iškelta Švento Reikalo vėliava: viltimi švytintis iliuminatorius juodame rutinos stačiakampyje.
Į vėliavos pamatą salos gyventojai įbetonavo lietuviškas monetas: litus ir centus. Salą pašventino Švento Reikalo salos kunigas Eugenijus Varkulevičius, perskaitęs akvaurbanistinį epizodą iš Švento rašto, o po to vėliava buvo apšlakstyta midumi, dievo Perkūno garbei.
Ta proga, Švento Reikalo salos apatiniame smaigalyje atradimo proga pastatytas paminklas „Sveikas protas“. Skulptorius Martynas Gaubas, paminklo autorius, godžiai džiaugėsi inauguracija ir linkėjo salos gyventojams sekti sveiko proto kryptimi, kuri neabejotinai atves į Kauno miesto ir dviejų didžiųjų upių vaisingą sąjungą.
Švento reikalo salos gyventojai liepos 1-ąją priėmė Nepriklausomybės deklaraciją ir išsiuntė ją prezidentei Daliai Grybauskaitei, arkivyskupui Lionginui Virbalui SJ ir salai artimiausio miesto merui ponui Visvaldui Matijošaičiui.
Švento Reikalo salos Nepriklausomybės deklaracijoje teigiama, jog sala „bus atvira ir draugiška visiems rutinos emigrantams, sąmoningiems laisvamaniams ir pozityviems atskalūnams.“ Švento Reikalo sala ketina grįsti savo gyvenimą aktyvios, humaniškos ir rezultatyvios sąjungos su vandenimis principais.
Po to Švento reikalo saloje įvyko pirmas visuotinis gyventojų surašymas, kuris užfiksavo 23 suaugusius žmones ir vieną gyvūną: Raselo terjerytę Riką.
Gali būti, kad Švento Reikalo sala ir artimoje ateityje čia užvirsianti veikla, taps kuklia boja, kuri nukreips vangų ir paranoišką Kauno kūną miesto ir vandenų bendradarbiavimo link.
