Statistikos departamentas jau trys mėnesiai iš eilės Lietuvoje fiksuoja mėnesinę defliaciją. Finansų ministerija šiems metams prognozuoja 0,4 proc. kainų mažėjimą.
Prekybos centrai džiugino pirkėjus fiksuotomis ar mažintomis maisto produktų kainomis. Kiek laiko galėsime stebėti į viršų nešokančias kainas?
Atrodo, kad didžiausia gyventojų baimė, kad įvedus eurą kainos stiebsis į viršų, neišsipildė, bent pagal oficialius Statistikos departamento duomenis.
Šių metų sausį Statistikos departamentas fiksavo 1,3 proc. mėnesinę defliaciją, vasarį – 0,3 proc. Dėl euro įvedimo stebimų 100 prekių ir paslaugų kainų pokyčiai rodo, kad vasario mėnesį, palyginus su sausiu, iš šimto kainų mažėjo 51, didėjo – 31, o nepakito – 16.
Stebint kainų pokyčius per paskutinį pusmetį, vasarį palyginus su pernai rugsėju, matyti, kad juoda duona pigo 2,4 proc., pasterizuotas pienas – 7,8 proc., sviestas – 8 proc., mėsa – iki 3,5 proc.
Dar didesni kainų kritimai pastebimi vaisių ir daržovių sektoriuje. Nuo rugsėjo mėnesio apelsinai atpigo 28 proc., svogūnai – 34,6 proc., bulvės – 16,3 proc.
Žinoma, ne visi produktai pirkėjams pinga. Statistikos departamento duomenimis, nuo rugsėjo grikiai pabrango beveik dešimtadaliu (9,8 proc.), manų kruopos – 5,8 proc., žaliosios vynuogės – net 78,5 proc., pomidorai – 54,7 proc., Lietuvoje pagamintas alus – 6,9 proc.
Vis dėlto dėl sezoniškumo maisto produktų kainas būtų tiksliau lyginti su kainomis prieš metus. Portalo produktukainos.lt duomenimis, per metus nefasuotos bulvės ir morkos prekybos tinkluose atpigo apie 21 proc., svogūnai atpigo perpus (50 proc.), tuo metu pomidorai pabrango 5 proc. (4,75 proc.).
Paskutiniais Statistikos departamento duomenimis, šių metų vasario mėnesį palyginus su pernai tuo pačiu laikotarpiu, žemės ūkio produktų kainos sumažėjo 18 proc. Tam įtakos turėjo sumažėjusios gyvulių ir gyvulininkystės (26 proc.) bei augalininkystės (5,5 proc.) produktų supirkimo kainos.
Pieno supirkimo kainos kritę 39,9 proc., kiaulių – 12,2 proc., galvijų – 10,8 proc., paukščių – 3 proc., kiaušinių – 2,8 proc.
Bulvių supirkimo kaina per metus sumažėjo – 49,2 proc., rugių – 16 proc., daržovių – 16,4 proc., grikių – 13,5 proc., vaisių ir uogų – 6,4 proc.
Statistikos departamentas fiksavo, kad pabrango per metus ankštiniai augalai (4,2 proc.) ir kviečiai (2,1 proc.).
Dėl kainų mažėjimo optimistiškai nusiteikusi ir Finansų ministerija. Rudenį dar skaičiavusi, kad šiais metais infliacija Lietuvoje sieks 1,2 proc., praėjusios savaitės pabaigoje atnaujino savo prognozes ir skelbia, kad 2015 m. šalis užbaigs su 0,4 proc. defliacija.
Kainų augimą Finansų ministerija skaičiuoja 2016-iems metams. Skelbiama, kad kitais metais infliacija turėtų siekti 1,7 proc., 2017 m. – 1,9 proc., 2018 m. – 2,2 proc.
Finansų ministerija pabrėžia, kad defliaciją šiemet lems sumažėjusios energijos produktų kainos. O nuo 2016 m. kainų augimui įtaką padarys Europos centrinio banko nuo šių metų kovo pradėta įgyvendinti kiekybinio skatinimo politika. Taip pat, kaip kainų kilimo priežastimi įvardyta atsigausianti paklausa ir vartojimas Europos Sąjungoje, kuri yra pagrindinė Lietuvos eksporto partnerė.
Kaip skelbia Statistikos departamentas, nuo pernai rugsėjo benzino (A95) kainos Lietuvoje krito 18,3 proc., dyzelino – 16,2 proc., suskystintų automobilinių dujų – 20,8 proc.
Pinigai nepatenka į ekonomiką
Pramonininkų konfederacijos ekonomistas ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas teigia, kad didžiausią įtaką defliacijai daro neapibrėžtumas rinkoje.
„Pinigų masė didėja Europoje, bet niekaip nepasiekia realios ekonomikos. Tai reiškia, kad jie kažkur guli, dažniausiai spekuliaciniuose instrumentuose, ir neišsuka infliacijos.
S. Besagirskas pridėjo, kad esant tokiai masei pinigų infliacija turėtų būti pakankamai nemaža ir net reikėtų kovoti su ja.
„Bet šiandien, kadangi ta išspausdintų pinigų masė nejuda ir keliauja į spekuliacinius instrumentus, tai turime paradoksalią situaciją, kai pinigų masė didėja, tačiau reiškiasi defliacinė situacija“, – pastebėjo ekspertas.
Dar viena svarbi užduotis, skatinanti kainų mažėjimą, pašnekovo teigimu, – energetikos išteklių kainos.
Paklaustas, ką kainų atžvilgiu specialistas prognozuoja šiems metams, S. Besagirskas teigė, kad staigių kainų šuolių tikėtis nereikėtų.
„Žinoma, gali atsitikti įvairių dalykų, pavyzdžiui, išprovokuotas karas su naftą eksportuojančiomis šalimis, galėtų sukelti visokių padarinių. Tačiau jei matysime, kad laikysis status quo, turėsime nedidelę infliaciją.“, – kalbėjo Pramonininkų konfederacijos atstovas.
Dėl Finansų ministerijos prognozuojamos infliacijos 2016 m. S. Besagirskas nusiteikęs realistiškai.
„Niekas nežino, kaip bus rytoj. Visi remiasi esama situacija ir net jei pasižiūrėsime į įmonių nuotaikas, tai prasidėjus Ukrainos-Rusijos karui, įmonės atsargiai žiūrėjo. Dabar karas tapo tarsi savaime suprantamas reiškinys, nes verslininkai išmoko vertinti rizikas tiek Lietuvoje, tiek Europoje“, – tęsė pašnekovas.
Pasak S. Besagirsko, jei karas neišsiplės ir vyks dabartine apimtimi, įmonių pasitikėjimas atsigaus.
„Jau dabar matome, kad šiek tiek atsigauna. Verslas bus spaudžiamas investuoti. Taip bus ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje, o ji mums svarbi kaip eksporto partnerė. Tai išaugins eksportą, o kartu sukels ir kitus reiškinius kaip didesnį vartojimą. Kartu investicijos paskatins ir infliaciją, nes pinigai ne sėdės kažkur, o pateks į sektorius“, – svarstė ekspertas.
Didesnio kainų kritimo nelabai tikisi
Prie defliacijos šalyje stipriai prisidėjo ir pingantys maisto produktai.
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto tyrėjas Albertas Gapšys teigė, kad žemės ūkio produktų kainų pokyčiams didelę įtaką turi pasaulinės produktų kainos.
Be to, jo manymu, kai kurių maisto produktų kainų nedidėjimui paskutinį pusmetį turėjo įtakos ir euro įvedimas, kai verslininkai pasižadėjo nekelti kainų dėl euro.
Taip pat tiek pieno, tiek mėsos sektoriams spaudimas mažinti kainas atsirado po Rusijos paskelbto embargo: „Reikia įvertinti tai, kad Europos rinkoje įtakos turėjo Rusijos embargas. Reikėjo ieškoti naujų rinkų, tai galėjo mažinti kainą, nes nėra taip lengva perteklių realizuoti. Be to, nepamirškime, kad nuo praėjusių metų pradžios Lietuvoje jau atsirado afrikinio kiaulių maro problema, kuri turėjo įtakos kainų kritimui“.
Kalbėdamas apie grūdus A. Gapšys pastebėjo, kad pasaulinės grūdų kainos pernai krito – tiek dėl gero derliaus, tiek dėl sukauptų atsargų.
Pasiteiravus dėl žemės ūkio derliaus prognozių šiems metams, specialistas neskubėjo daryti išvadų.
„Derliaus dar neprognozuojame, nes dar tik baigėme peržiemoti. Kol kas situacija atrodo gera, tačiau neaišku, kaip bus pasaulyje, nes grūdų kainas lemia pasaulinė rinka. Grūdų sukauptos atsargos yra pakankamai didelės, kainos dėl to nusirito žemyn. Sakyčiau, kad kainos neturėtų bent jau kilti. Gal defliacijos nebus, bet pakilimo ir neturėtų būti“, – komentavo jis.
Kiaulienos kainų kilimui A. Gapšys nemato priežasčių. Tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, tiek Lenkijoje išlieka kiaulių maro pavojus. Galvijų perteklius taip pat jaučiams.
„Šiais metais kritimo didelio neprognozuočiau, nes tiek kiaulienos, tiek jautienos kainos jau nukrito pakankamai“, – svarstė specialistas.
Eksperto teigimu, du trečdalius įtakos žemė ūkio produktų kainų kritimui turėjo mažėjusios supirkimo kainos, vieną trečdalį – atpigę energetikos ištekliai.
