Seimui pritarus grąžinti privalomąją pradinę karo tarnybą, parlamentarai suskubo teikti siūlymus dėl to, kaip vyks šauktinių atranka.
Visi siūlymai pateks ant Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio stalo: komitetas juos visus apibendrins ir pateiks parlamentui.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas teigia jau pateikęs siūlymą keisti Karo prievolės įstatymą taip, kad jame būtų įtvirtinta: karo prievolininkais šaukiami jaunuoliai nuo 19 iki 26 metų, o savanoriais gali tapti asmenys nuo 19 iki 38 metų.
Šiuo metu įstatyme įtvirtinta, kad „karo prievolininkai į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami nuo 19 iki 26 metų (įskaitytinai), o aukštųjų mokyklų absolventai – iki 38 metų (įskaitytinai). Karo prievolininkai, raštu pareiškę norą, į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami nuo 18 iki 38 metų (įskaitytinai)“.
„Aš manau, kad nereikia šaukti į eilinius narius tų, kurie baigę aukštąjį mokslą ir yra šiuo metu sulaukę 37 ar 38 metų. Mes galime pasikviesti profesionalių gydytojų ar inžinierių kita tvarka, o ne šaukdami juos eiliniais kariais kartu su devyniolikmečiais. Savo pasiūlymus aš atidaviau į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą ir mes sutarėme, kad surinksime visus pasiūlymus, juos išanalizuosime ir pateiksime bendrą siūlymą, kad būtų mažiau ginčų“, – sakė ministras.
J. Olekas sako, kad Karo prievolės įstatyme dėl šauktinių amžiaus šiuo metu yra dviprasmybė, kuri klaidina. Šio teisės akto autoriai sako, kad įtvirtindami šaukimą iki 38 metų aukštųjų mokyklų absolventams jie norėjo užtikrinti, jog privalomąją pradinę karo tarnybą per studijas atidėję žmonės, būtų pašaukti po studijų.
„Jie sako, kad kalbėjo apie tuos studijuojančius aukštojoje mokykloje, buvo, pavyzdžiui, 25 metų, gavo pakvietimą, bet šaukimas buvo atidėtas laikotarpiui po studijų baigimo. Bet įstatyme parašyta, kad faktiškai visi, kurie baigė aukštąjį mokslą, šaukiami iki 38 metų. Noriu pasakyti, kad mes visiems taikysime tą 26 metų limitą“, – sakė ministras.
Tai reiškia, kad šaukimą gavęs, bet studijuojantis asmuo, privalomąją pradinę karo tarnybą galėtų atidėti, bet galutinis terminas, remiantis ministro sumanymu, vis tiek būtų 26 metai.
Ministerijos skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 180 tūkst. 19-26 metų jaunuolių, kurie gali būti šaukiami. Jeigu apie 40 proc. tuo metu studijuos, tai liks apie 100 tūkst., kurie tuo metu nestudijuoja.
Nori skaidrios atrankos
J. Olekas taip pat teigia siūlantis keisti studijų finansavimo garantijas. Pavyzdžiui, jis siūlo valstybei padengti tiek studijų kainos, kiek mėnesių asmuo atliko tarnybą: jeigu asmuo išklausė bazinius karinius mokymus, kurie trunka 3 mėnesius, tai jam būtų finansuojama viena dalis studijų kainos, jeigu atliko pradinę privalomąją karo tarnybą 9 mėnesius, tuomet valstybė padengtų didesnę studijų kainos dalį. Studijų finansavimas atitinkamai didėtų, jei asmuo būtų pasirašęs kontraktą dvejiems ar ketveriems metams.
Pasak ministro, įstatymuose taip pat reikia aiškiai įtvirtinti, kad atranka būtų skaidri.
J. Olekas sako, kad atsitiktinės atrankos sistema veikiausiai išliks, ji yra perimta remiantis Danijos patirtimi.
„Jeigu yra apie 100 tūkst. nestudijuojančių jaunuolių, tarkime, 1000 ateis savanoriais, tai reikia pašaukti dar 2000. Tai būtų apie 2 proc. iš visų. Tai kuriuos paimti, kurių nepaimti? Vienas iš metodų yra atsitiktinės atrankos būdas. Tą galėtumėte stebėti jūs, būtų aišku, kad tai skaidru. Iškrito J. Oleko sūnui ar anūkui, jis eina, neiškrito, reiškia, iškrito kažkam kitam“, – sakė ministras.
Politikas sakė pritariantis pateiktiems siūlymams šaukimą pradėti nuo pačių jauniausių, baigusių mokyklas, kol jie dar neįstojo į aukštąsias mokyklas. J. Olekui racionalus atrodo ir siūlymas šaukti tuos, kurie baigę aukštąsias mokyklas nerado darbo. „Tai ar jie laukia Darbo biržoje, jiems išmokama pašalpa, jie perka maistą, rūbus, ar mes jiems pasiūlome ateikite tarnauti 9 mėnesiu, po jų galėsite vėl ieškoti darbo, mokytis ir panašiai. Kas prioritetai – dar reikia apsitarti. Dabar viskas laisvai palikta ministro tvarkai“, – sako ministras.
R. Juknevičienės sumanymas dėl amžiaus šiek tiek skiriasi
Konservatorė Rasa Juknevičienė sako pritarianti ministro siūlymui dėl šauktinių amžiaus, nors jų nuostatos nežymiai skiriasi. Politikė mano, kad į atranką patekę 19-26 metų jaunuoliai, kurie nori pabaigti studijas, galėtų pasirinkti, ar eiti iš karto, ar atidėti tarnybą iki 38 metų. „O tie, kurie eina savanoriškai, tai jų amžius nuo 18 iki 38 metų“, – sakė R. Juknevičienė.
Parlamentarė ir pati jau pateikė keletą pataisų. Pirmasis politikės siūlymas susijęs su struktūromis, kurios karo padėties metu priskiriamos ginkluotosioms pajėgoms – tai Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Vadovybės apsaugos departamentas, Viešojo saugumo tarnyba. R. Juknevičienė siūlo, kad pretendentai į šias institucijas būtų privalomai įgiję pradinį karo parengimą.
Antrasis R. Juknevičienės siūlymas apima studijų kainos padengimą, įgijusiems pradinį privalomą karo parengimą. Baigusiems bazinius karinius mokymus jaunuoliams šiuo metu apmokama 50 proc. vidutinės studijų kainos aukštojoje mokykloje.
Politikė, be kita ko, siūlo, kad koviniai Šaulių sąjungos būriai, kurie šiuo metu egzistuoja tik popieriuje, būtų formuojami iš pradinę karo tarnybą baigusių šaulių.
Darbo partijos atstovai Vytautas Gapšys ir Kęstutis Daukšys jau yra įregistravę pasiūlymą Karo prievolės įstatymui, kad privalomosios pradinės karo tarnybos metu jaunuoliai būtų atleidžiami nuo būsto paskolų ir palūkanų mokėjimo.
Jie, be kita ko, nori įstatyme įtvirtinti, kad Lietuvoje veikiantys bankai negalėtų privalomosios pradinės karo tarnybos įtraukti į rizikos veiksnių sąrašą, kad potencialiems šauktiniams nebūtų užkirstas kelias gauti paskolas.
K. Daukšys sako, kad darbiečiai svarsto pateikti siūlymų dėl atsitiktinės atrankos į privalomąją pradinę karo tarnybą. Parlamentaro manymu, tokia atranka turėtų būti paremta kompiuterine programa.
A. Butkevičius siūlo mokėti po 238 eurus per mėnesį
Socialdemokratų pirmininkas, premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad šauktiniam reiktų padidinti kas mėnesį mokamas lėšas buitinėms išlaidoms.
Šiuo metu tarnybą atliekantiems asmenims kas mėnesį mokama po 38 eurus buitinėms išlaidoms. Dar tiek pat gali būti mokama už pavyzdingą tarnybą.
Atostogų metu privalomosios pradinės karo tarnybos kariai neaprūpinami maistu, tad jiems skiriama po 5,7 eurų dienpinigių.
A. Butkevičius siūlo atliekantiems tarnybą mokėti po 238 eurus per mėnesį.
