Visas Kaunas žino draugiškąją senbernarę Bitę. Dažnas yra matęs ją įsikandusią krepšelį ir keliaujančią su šeimininku pasirūpinti būtiniausiomis prekėmis. Bitė – šauni pagalbininkė ir geros širdies patelė, padėjusi savo šeimininkui išgyventi tamsiuosius gyvenimo etapus.
Papasakosime jums istoriją, kaip Kaune išgarsėjo Žaliakalnyje gyvenanti senbernarė Bitė ir jos šeimininkas Algimantas Bakas. Atskleisime kai kuriuos Algimanto tamsiuosius gyvenimo tarpsnius, po kurių atsitiesti padėjo jo augintinis. Taip pat priminsime apie gražiausius Bitės darbus, kurie sužavėjo ne vieną.
Tamsioji Algimanto gyvenimo patirtis
Algimanto dabarties nebūtų galima suvokti, nežinant jo praeities. Jam buvo 18, kai jis eilinis šauktinis iš Lietuvos, buvo pašauktas į sovietinė armiją atlikti karinės prievolės vidaus reikalų ministerijos konvojuose, daliniuose, kurie saugojo pramoninius objektus, malšino riaušes, prižiūrėjo ir saugojo kalinius.
Tada jaunuoliui teko itin sunki užduotis – jis buvo priverstas tapti prievartos sistemos vykdytoju, mat žeminti kitus buvo jo pareiga. Neapsikentęs žmogiškumo stokos, Algimantas vis prašė karinę prievolę atlikti kur nors kitur, bet valdžios atsakymai buvo neigiami ir su grasinimais, kad baigtų prašyti. Galiausiai valdžia apkaltino vyriškį riaušių kurstymu, už ką ir buvo nuteistas karo tribunolo 3,5 metus bausmę atlikti Irkucko pareigūnų kalėjime.
Po atliktos bausmės kalėjime, sovietiniai psichiatrai bandė sukurti diagnozę ir pripažinti psichiškai nestabiliu. O to pakako, kad pasklistų kalbos ir Algimantui užsivertų visos durys. Žmonės buvo įbauginti, kad neva Algimantas padarys jiems ir jų artimiesiems ką nors bloga. Tai tiesiog buvo užklijuota etiketė, kurią nuimti sugebėjo Algimanto augintinė senbernarė Bitė. Pats šeimininkas tikina, kas jei ne ji, jis nebūtų atsistojęs ant kojų.
„Aš nuolat girdėdavau įvairius kaltinimus. Kurį laiką gyvenau Utenoje, tai namo administratorė visus kaimynus prigąsdino apie mane. Man prieš nosį visi užtrenkdavo duris. Tačiau taip gavosi, kad į mano gyvenimą atkeliavo Bitė. Prieš septynis metus spaudoje pasirodė mano ir jos nuotrauka, tai po to žmonės nuo manęs atstojo. Jei ne Bitė, aš, ko gero, bučiau visai sutryptas“, – pasakojo garsiosios senbernarės šeimininkas.
Algimantas tikina, jog savo istorijos vingių nepaslėps, o ir nemėgina to daryti. Vyras tikisi, kad tai bus pamokanti istorija, kur atsispindi augintinių gera širdis ir geri darbai, kurie padeda žmogui pradėti gyvenimą iš naujo.
Bitės išsaugoti namai
Kai Algimantas persikėlė gyventi į laikinąją sostinę, jam viena šeima pasiūlė prisiglausti avarinės būklės name. Namas neypatingas, bet vis pastogė. Algimantas šiame Žaliakalnio namelyje pradėjo remontuoti siuvimo mašinas ir taip užsidirbti pragyvenimui.
Vyras norėjo atsidėkot šeimai už suteiktą šansą pradėti gyvenimą iš naujo, tačiau tiems žmonėms nieko nereikėjo. Galiausiai mažiausioji užsiminė, jog norėtų didelio šuns. Algimantas pasakoja, kad išmaišė Baltarusija, Kaliningradą, kol Lietuvoje rado senbernarę. Tada Bitei buvo vos keli mėnesiai. Tad tokią mažylę jis padovanojo šeimai. Mergaitė, gavusi tokį šunį, labai džiaugėsi, tačiau ūgtelėjusi Bitė, pradėjo viską griaužti ir Algimantas ją pasiėmė pas save.
Žaliakalnio name Bitė sparčiai augo. Šeimininkas pasakoja, jog beveik metus Bitę nešiodavo laiptais, kad neiškryptų jos kojos. Bitė greit priprato prie naujojo šeimininko ir tapo geriausia pagalbininke.
„Nereikėjo jokios dresūros. Senbernarai labai greitai perpranta šeimininkus. Bitė labai paklusni ir valdoma. Ji visada laisva, nereikia antsnukio ar pavadėlio. Bitė šiuose namuose iš ties man daug padėjo. Tai malkų atnešdavo, tai klientų automobilį pasaugodavo“, – kalbėjo A.Bakas.
Gyvenimas judėjo į priekį, tačiau kadangi namas avarinės būklės ir labai geroje vietoje, nepaėjo daug laiko, kai kitiems prisireikė šio žemės lopinėlio. Algimantas pasakoja, jog aplinkui ne vienas namas supleškėjo ir jų vietoje iškilo nauji pastatai, tačiau jo pastogė išliko. Bitė saugojo namus ir atbaidydavo padegėjus.
Bitės gerų darbų skrynelė
Garsusis Kauno šuo pasižymi ne tik prieraišumu šeimininkui. Anot Algimanto, Bitė jaučia kitų žmonių vidų ir prie jų prieina. Prie kai kurių prieina, nes pati to nori, prie kitų tik iš mandagumo. Visgi, nei vieno nėra nuskriaudusi.
„Netoliese gyvena šeima. Ten tėvai tokie mafijozai. Vaikai vaikystėje bendravo su Bite, tad pasišneku su mokytoja, ji tikina, kad vaikai visai kitokie nei tėvai, tad tikrai nepaseks jų pėdomis. Galima sakyti, kad Bitė juos išsiauklėjo“, – sakė senbernarės šeimininkas.
Bitė garsėja ne tik pagalba šeimininkui, bet taip pat ir kitais gerais darbais. Jos gerų darbų sąraše yra ir išgelbėtas skęstantis vaikas, ir viščiukai iš po judančio automobilio. Tada sembernarė susižalojo galvą ir šeimininkas buvo apkaltintas, jog neva muša šunį. Algimantui toko gerokai pasiaiškinti, kol galop žmonės patikėjo. Sembernarė pati palikuonių neturi, tačiau surinkdavo išmestus kačiukus ir juos globodavo. Šeimininkas pasakoja, kad Bitė ne kartą apgynė Žaliakalnio moteris ir vaikus nuo įsisiautėjusių ir išgėrusių vyrų.
Prieš kiekvienas Kalėdas Algimantas ir Bitė pradžiugina kokią nors organizaciją aukomis. Šių metų taikinys – Ukrainos vaikai, nukentėję nuo karo.
„Bitė surenka labai daug aukų. Seniau aukodavome kokiai nors gyvūnų organizacijoje. Šiais metais padėsime Ukrainos vaikams. Manau, kad surinksime kokius 500 eurų“, – apie planus prasitarė Algimantas.
