Kauno miesto savivaldybė tikisi spėti į paskutinį Europos Sąjungos pinigų dalinimo traukinį, kuris skirtas remti kultūrinius projektus. Kauno valdžia sumanė kairiojoje Nemuno pusėje pastatyti Koncertų ir kongresų rūmus.
Projekto iniciatoriai tikina, kad Kongresų rūmai reikalingi miestui, nes tai būtų didelis traukos centras ir Kaunas galėtų labiau pasirodyti kultūriniame žemėlapyje. Nors Kaune jau yra „Žalgirio“ arena, kuri kasmet pritraukia tūkstančius lankytojų, savivaldybės atstovai įsitikinę, jog tokie rūmai Kaunui reikalingi. Mat „Žalgirio“ arena buvo statyta orientuojantis į krepšinio varžybas, o ne į kultūrinius renginius.
„Tai galėtų tapti tarsi „menų akropolis“, į kurį koncentruotųsi pagrindiniai dalykai. Kongresų rūmuose būtų organizuojami koncertai, kuriems arena netinka dėl akustikos“ – svarstė Kauno meras A. Kupčinskas.
Atsieitų pigiau nei Vilniuje
Kauno meras Andrius Kupčinskas pasakojo, kad pastatyti Kaune naujus Kongresų rūmus kainuotų pigiau nei atrestauruoti Tautos namus Vilniuje. Anot mero, Kaunui iš ES struktūrinių fondų tektų prašyti apie 70-80 mln Lt. o Vilniuje kaina patrigubėtų. Ten reikėtų išsipirkti sklypą ant Tauro kalną, kuris atsieitų apie 40 mln., o pati pastato rekonstrukcija dar papildomai kainuotų apie 250 mln. litų.
2014 -2020 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos finansinėje perspektyvoje Lietuvai pirmą kartą skirta 350 mln. Todėl Kauno meras ragina nedelsti ir kuo greičiau teigti projektą Kultūros ministerijai ir įsisavinti europines lėšas.
Tačiau Kauno miestui vis tiek tektų už šį projektą sumokėti nemažus pinigus. 15% išlaidų turėtų padengti iš miesto biudžeto.
Neapsimoka investuoti kitur
Miesto meras Andrius Kupčinskas įsitikinęs, kad neverta investuoti pinigus į jau pastatytų, kultūriniu paveldu pripažintus objektus. Geriau statyti naują, modernų pastatą, kuris pritrauktų daugiau atlikėjų iš viso pasaulio. Meras teigė, jog senųjų pastatų renovacija kur kas brangiau kainuoja ir vis tiek negalėtų priimti tiek lankytojų, kaip naujieji Kongresų rūmai.
Kauno orkestrui stinga vietos
Dabartinėje Filharmonijoje, anot projektų iniciatorių, stinga vietos ne tik lankytojams, bet ir patiems atlikėjams. Pasak operos solisto Edgaro Montvido, laikinosios sostinės pasididžiavimas yra Kauno simfoninis orkestras, kuris neturi tinkamos vietos repeticijoms. O ir patekti į koncertus ne visi lankytojai gali, nes šiuo metu Filharmonijoje telpa vos 500 žiūrovų, todėl toks objektas ypatingai svarbus miestui.
„Man pačiam teko matyti vaizdą, kai žmonės tiesiog apgulę Filharmonijos kasas ir negauna bilietų į koncertą, nes tiesiog ji yra per maža“ – savo patirtimi dalinosi operos solistas.
Jei Kaune būtų pastatyti Kongresų rūmai, tai juose būtų dvi koncertų salės. Pagrindinė salė talpintų 1500 žiūrovų, o antroji salė būtų transformuojama. Joje būtų 720 vietų, iš kurios atsivertų vaizdas į Kauno senamiestį ir naujamiestį. Taip pat šalia rūmų būtų įrengtas 1440 vietų pakrantės amfiteatras bei 500 vietų stogo terasos amfiteatras.
Sujungtų Aleksotą ir salą
Įgyvendinus šį projektą, būtų pastatytas pėsčiųjų tiltas į Nemuno salą iš Aleksoto pusės. Kol kas į Nemuno salą galima patekti iš Senamiesčio pusės, tačiau, anot mero, yra poreikis į salą patekti ir iš kitos pusės. Tiltas atsirastų Nemuno salos gale, nes ten yra siauriausia upės vagos dalis.
Planuojami nauji keliai į Kauną
Projekto iniciatoriai neabejoja, kad pastačius tokios svarbos pastatą, į Kauną atvyktų daugiau turistų. Meras A. Kupčinskas tikina, kad ateityje galėtų atsirasti naujos lėktuvų maršrutų kryptys į Frankfurtą, Varšuvą, Prahą ir kitus Europos miestus, atvers platesnius kelius į Kauną. Taip pat savivaldybės atstovai primena apie „Rail Baltica“ geležinkelio kelią, kuriuo taip pat keliaus nemažai turistų.
Įvyko pirmasis koncertas
Po spaudos konferencijos, operos solistas pademonstravo savo balso galimybes. Vietoje, kur turėtų stovėti Kongresų rūmai, Edgaras Montvidas užtraukė dainą. Taip solistas išbandė, ar kairiajame Nemuno krante gerais skamba klasikiniai kūriniai.
