V. Gapšys nori, kad jo skundą nagrinėtų ne Kauno apygardos teismas

Už korupciją kalintis ir anksčiau laiko į laisvę išeiti siekiantis buvęs Seimo narys Vytautas Gapšys kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą ir siekia, kad jo skundo nagrinėjimas būtų pavestas ne Kauno apygardos teismui.

Pirmadienį Kauno apygardos teismas turėjo skelbti sprendimą dėl V. Gapšio lygtinio paleidimo, tačiau sprendimas paskelbtas nebuvo.

Paaiškėjo, kad nuteistasis kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, jis mano, kad Kauno apygardos teismas jo skundą gali išnagrinėti šališkai.

Pasak buvusio politiko, jam iš pradžių buvo pranešta, kad jo skundą nagrinės vienas teisėjas. Tada nuteistasis jam pareiškė nušalinimą. Vėliau jis iš teismo gavo patikslintą pranešimą, kad visgi jo skundą nagrinės trijų teisėjų kolegija.

V. Gapšys yra nepatenkintas, kad jam buvo pateikta netiksli informacija apie jo skundo nagrinėjimo eigą. Todėl jam kelia abejonių bylų paskirstymo praktika. Kalintis politikas mano, kad jo skundą minėtas apygardos teismas gali išnagrinėti šališkai.

Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene Venta Valčackienė Eltai sakė, kad V. Gapšio prašymas dėl skundo teismingumo dar nėra išnagrinėtas.

Rugsėjo pradžioje Kauno apylinkės teismas nepritarė V. Gapšio lygtiniam paleidimui.

Teismas tenkino prokuroro skundą ir nusprendė atsisakyti patvirtini Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. Gapšiui lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos.

„Nors nuteistasis Vytautas Gapšys bausmės atlikimo metu demonstravo tam tikrus teigiamus elgesio pokyčius, susijusius su ankstesnėmis komisijos rekomendacijomis, jo resocializacijos procesas vis dar nėra pakankamai stabilus ir patikimas, kad būtų galima daryti išvadą apie sėkmingą jo integraciją į visuomenę, juo labiau, kad jo įvykdyti nusikaltimai buvo sistemingi“, – rašoma teismo nutartyje.

Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad už korupcinio pobūdžio nusikaltimus V. Gapšys nuteistas antrą kartą. Teismo manymu, tai rodo, kad nuteistasis iš klaidų nepasimoko, daro panašaus pobūdžio korupcinius nusikaltimus ir nuteistojo nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis, o gerai suplanuotas.

Ši teismo nutartis buvo apskųsta Kauno apygardos teismui.

Tai jau ne pirmas kartas, kai teismas nusprendžia neleisti V. Gapšiui taikyti lygtinį paleidimą iš kalėjimo.

V. Gapšys jau kurį laiką bausmę atlieka atviro tipo namuose Kaune, o savaitgalį grįžta pas šeimą Vilniuje. Jei jis nebus paleistas lygtinai, turės kalėti iki 2028 m. vasario 24 d.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jam skyrė 4 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

2023 m. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis prašė V. Gapšio, pasinaudojant Seimo nario padėtimi ir įtaka bendrapartiečiams, paveikti kitus valstybės tarnautojus – tuometinę Seimo pirmininkę, Darbo partijos frakcijos Seime narius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovybę ir narius bei žemės ūkio ministrę, kad šie vykdydami įgaliojimus teisėtai ir neteisėtai veiktų taip, kaip prašė R. Kurlianskis.

Už tai buvo susitarta dėl neteisėto atlygio – užmaskuotų kyšių, kurie, V. Gapšiui pažadėjus paveikti prašomus asmenis ir pačiam atlikus R. Kurlianskio pageidaujamus veiksmus, gauti kaip papildoma 12,1 tūkst. eurų nuolaida Darbo partijos politinei reklamai bei 15 tūkst. eurų parama viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“.

Šioje politinės korupcijos byloje kaltais pripažinta ir Darbo partija, Liberalų sąjūdis, koncernas „MG grupė“, R. Kurlianskis, buvę Seimo nariai Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius, Šarūnas Gustainis.

V. Gapšiui, R. Kurlianskiui ir E. Masiuliui buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės. E. Masiuliui kaip ir V. Gapšiui nepavyksta lygtinai išeiti į laisvę.