Erika Švenčionienė / Žygimanto Gedvilos, BNS nuotr.
Erika Švenčionienė / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Teisme E. Švenčionienė neslėpė susižavėjimo Baltarusija, piktinosi Ukrainos vėliavomis

1122026-03-24 16:07pagalBNSAinis Gurevičius
Vilniaus apygardos teisme, kur nagrinėjama Erikos Švenčionienės, Kazimiero Juraičio ir Valerijaus Ivanovo byla dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą bei SSRS nusikaltimų neigimo, antradienį buvo tęsiama E. Švenčionienės apklausa.
Praeitame ir antradienio posėdžiuose E. Švenčionienė buvo apklausiama tik pagal vieną kaltinimo punktą – padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.
Dabar už šnipinėjimą Rusijai bausmę atliekančio Algirdo Paleckio įsteigto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ nariai E. Švenčionienė ir K. Juraitis su bendraminčiais vyko į Baltarusiją, kur filmavosi režimo propagandiniuose siužetuose, šlovino diktatorių ir niekino prieš režimą sukilusius baltarusius.
Antradienį kaltinamoji tęsė pasakojimą apie apsilankymą Baltarusijoje.
„Viskas buvo gražu, gerai“, – Baltarusija žavėjosi E. Švenčionienė.
Kaltinamoji vis nuklysdavo nuo kaltinimo: šlovino Baltarusiją, kalbėjo apie skiepijimą pandemijos metu, liaudies diplomatiją, kliuvo Laurynui Kasčiūnui ir Algiui Ramanauskui, vis kartojo, kad nesupranta kaltinimo.
Teisėjui Mindaugui Povilanskui teko daug kartų grąžinti ją prie kaltinimo ir kalbėti apie jį.
Bet E. Švenčionienė greitai vėl nutoldavo nuo kaltinimo. Moteris piktinosi Ukrainos vėliavomis, kabančiomis netoli teismo pastato.
„Gal pakabinkime šalia Izraelio, Irano vėliavas?“ – sakė kaltinamoji.
„Aš noriu, kad mane teistų Lietuvos teismas be svetimų vėliavų“, – piktinosi teisiamoji.
„Šiandien daug kalbate apie tautų draugystę. Kartu pakabintos vėliavos ir reiškia tautų draugystę“, – E. Švenčionienei paaiškino teisėjas.
Paskui ji vėl žavėjosi Baltarusija, sakė, kad Lietuvoje žmonės neturi galimybės „susiremontuoti dantų“, dėl to važiuoja pas Baltarusijos ir Armėnijos odontologus.
„Mūsų tikslas iki mirties – kuo daugiau meilės kaimynams“, – apie „Tarptautinį geros kaimynystės forumą“ ir savo veiklą sakė E. Švenčionienė.
Kaltinamoji kalbėjo apie įvairiausius dalykus, nesusijusius su byla ir kaltinimu. Teisėjas, eilinį kartą bandydamas grąžinti E. Švenčionienę prie posėdžio temos, taigė, kad ji bando procesą paversti cirku.
Baltarusijoje „referendumą“ 2022 metais stebėjusi E. Švenčionienė teisme pasakojo, kad ji buvo nepriklausoma tarptautinė stebėtoja. Ji pasiprašė į apylinkę, kurioje turėjo balsuoti A. Lukašenka.
Prokuroras Redas Savickas daug klausinėjo E. Švenčionienės apie „referendumą“, apie konkrečius Baltarusijos valstybės asmenis, su kuriais ji bendravo. Paklausta apie Eugenijų Stepanenką, kuris, Valstybės saugumo departamento žiniomis, yra Baltarusijos KGB pareigūnas, moteris pripažino, kad bendravo su juo.
„Labai malonus žmogus, nedidelio ūgio“, – apie saugumietį sakė E. Švenčionienė.
Ji labai nenoriai kalbėjo apie tą asmenį. Bet pripažino, kad jis mokėjo už jos pietus, siuntė jai laikraščius. Daug bendravimo su KGB pareigūnu aplinkybių ji teigė neatsimenanti. Prisiminė, kad kvietė jį į Lietuvą.
„Erzina VSD idiotizmas ieškoti smegenų subinėje“, – susinervino teisiamoji.
Ji gyrė Baltarusiją, pasakojo, kokia nuostabi yra Astravo atominė elektrinė. Apie Rusijos branduolinio ginklo dislokavimą Baltarusijoje ji kalbėti nepanoro.
„Mes nieko blogo nepadarėme, mes buvome žmonės iš didžiosios raidės“, – sakė E. Švenčionienė.
Kaip anksčiau pranešė BNS, Generalinė prokuratūra prieš dvejus metus skelbė, kad per ikiteisminį tyrimą surinkti duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog už šnipinėjimą Rusijai nuteisto A. Paleckio įsteigto ir vėliau likviduoto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ nariai E. Švenčionienė ir K. Juraitis, veikdami bendrininkų grupėje, 2022 metais ne kartą Lietuvoje, Baltarusijoje ir Rusijoje padėjo Rusijai ir Baltarusijai bei jų organizacijoms veikti prieš Lietuvą.
E. Švenčionienė taip pat kaltinama viešu pritarimu tarptautiniams ir SSRS nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu.
Baudžiamasis kodeksas už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą numato laisvės atėmimą nuo dvejų iki septynerių metų.

Populiariausi straipsniai

Loading