Teisme apklausiama E. Švenčionienė teigė esanti „liaudies diplomatė“ ir Rusijos gerbėja

Vilniaus apygardos teisme, kur nagrinėjama Erikos Švenčionienės, Kazimiero Juraičio ir Valerijaus Ivanovo byla dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą bei SSRS nusikaltimų neigimo, penktadienį buvo apklausta E. Švenčionienė.

Buvo planuota apklausti ir K. Juraitį, tačiau dėl užtrukusios E. Švenčionienės apklausos jam nebeliko laiko.

E. Švenčionienės apklausa bus tęsiama kitame teismo posėdyje kovo 24 dieną.

Penktadienį E. Švenčionienė buvo apklausiama tik pagal vieną kaltinimo punktą – padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.

Moteris teigė, kad gavusi dabar už šnipinėjimą Rusijai bausmę atliekančio Algirdo Paleckio pritarimą, išvyko su keliais asmenimis į Baltarusiją, kur filmavosi režimo propagandiniuose siužetuose, šlovino diktatorių ir niekino prieš režimą sukilusius baltarusius.

Posėdžio pradžioje kaltinamoji pareiškė nesuprantanti kaltinimo. O paskui ėmė pasakoti apie savo pasaulio supratimą. Ji kalbą pradėjo nuo su kaltinimu visiškai nesusijusių praeities įvykių.

„JAV planas 2014 metais Ukrainoje nepavyko“, – pasakojo E. Švenčionienė.

Paskui ji daug kalbėjo apie pirmąjį nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovą Vytautą Landsbergį, vadino jį „Vytuku“, paskui ėmė vadinti „didžiuoju Landsbergiu“.

„Vis buvo kalbama apie kažkokias lietuvių nuoskaudas rusams“, – apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą sakė kaltinamoji.

E. Švenčionienė teisme save vadino „liaudies diplomate“ ir teigė skelbusi „tautos nuomonę“. Pasak jos, Lietuva yra skurstantis kraštas, kur apsipirkti atvažiuodavo klestintys baltarusiai.

Teisiamoji pasakojo, kad ji visada buvo Rusijos gerbėja. Esą 1994 metais ji siekė susitikimo su kontroversišku Rusijos politiku Vladimiru Žirinovskiu ir nuo to laiko ją ėmė sekti Valstybės saugumo departamentas.

„Žirinovskio pranašystės pildosi kiekvieną mėnesį“, – teisme sakė moteris.

„Ta figūra man buvo labai impozantiška“, – apie Rusijos politiką, grasinusį prie Lietuvos sienų pastatyti didžiulius ventiliatorius, kad jie pūstų radioaktyvų orą, sakė E. Švenčionienė.

Jos manymu, Lietuvos saugumo tarnybos ją seka jau seniai.

„Viskas įrašyta – kur buvome Baltarusijoje, su kuo susitikome, ką valgėme. Pas jus viskas įrašyta“, – teisėjui sakė E. Švenčionienė, besistebinti, kad jos byla yra daugiau nei 30 tomų.

Jau trejus metus Užimtumo tarnyboje kaip bedarbė registruota E. Švenčionienė teisme tvirtino, kad Rusijos spec. tarnybos jai nieko nemoka.

Moteris neslėpė susižavėjimo diktatoriumi Aleksandru Lukašenka, jo kalbas vadino „auksiniais žodžiais“, o opozicijos rengiamus protestus ir dalies visuomenės priešinimąsi režimui – „maištingu mitingu“.

„Litbelas – emociškai man tai skamba labai gražiai“, – teisme pareiškė kaltinamoji.

„Litbelas“ buvo Rusijos Raudonosios armijos sudarytas darinys, užgrobus Baltarusiją ir dalį Lietuvos 1919 metais. Pseudovalstybė egzistavo pusę metų – ją sunaikino atsikūrusios Lietuvos kariuomenė.

E. Švenčionienė teisme įvardijo savo pagrindinius priešus – tai JAV, ES ir Anglija, o Baltarusiją vadino modernia valstybe.

„Be galo moderni šalis Baltarusija, Lietuvai ją vytis ir vytis“, – sakė E. Švenčionienė.

Kaltinamoji labai daug kalbėjo apie Baltarusijos saugumą ir klestėjimą, apie tai, kaip Lietuva neteisingai vertina Baltarusijos tikslus, kokia nuostabi yra Rusija ir t. t.

„Apie bites, kamanes ir agrokompleksus kaltinime nėra nė vieno žodžio“, – kaltinamajai replikavo teisėjas Mindaugas Povilanskas.

Kaip anksčiau pranešė BNS, Generalinė prokuratūra prieš dvejus metus skelbė, kad per ikiteisminį tyrimą surinkti duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog už šnipinėjimą Rusijai nuteisto Algirdo Paleckio įsteigto ir vėliau likviduoto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ nariai E. Švenčionienė ir K. Juraitis, veikdami bendrininkų grupėje, 2022 metais ne kartą Lietuvoje, Baltarusijoje ir Rusijoje padėjo Rusijai ir Baltarusijai bei jų organizacijoms veikti prieš Lietuvą.

E. Švenčionienė taip pat kaltinama viešu pritarimu tarptautiniams ir SSRS nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu.

Baudžiamasis kodeksas už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą numato laisvės atėmimą nuo dvejų iki septynerių metų.