Teismas atmetė H. Daktaro skundą dėl paimto termoso ir draudimo turėti kitų daiktų

Regionų administracinis teismas atmetė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančio Henriko Daktaro skundą dėl kalėjimo ligoninėje iš jo paimto termoso, draudimo turėti kitų daiktų.

Tokį sprendimą spalio 27-ąją priėmė trijų teisėjų kolegija, jis dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Regionų administracinio teismo atstovė Sigita Gamulėnienė BNS nurodė, kad sprendimas kol kas neapskųstas. Jos žiniomis, nutarimas H. Daktarui įteiktas lapkričio 5 dieną.

Ginčas teisme kilo nuteistajam pateikus prašymą panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo praėjusių metų balandžio ir gegužės sprendimus bei įpareigoti įstaigą iš naujo nagrinėti klausimus dėl sąlygų kalėjimo ligoninėje.

Kaip nurodoma nutartyje, H. Daktaras teikė skundus „dėl daugybės problemų“, bet gavo atsakymą tik dėl paimto termoso, o į kitus klausimus kalėjimas neatsakė. Pareiškėjo vertinimu, atsakymas yra „lakoniškas, stengiantis nuslėpti visas keliamas problemas“.

Kalėjimas balandžio sprendimu nurodė, kad teisės aktai nenumato galimybės turėti termosą. Šį H. Daktaras turėjo pernai kovą dešimt dienų leisdamas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo sveikatos priežiūros padalinyje.

Nuteistasis tai laikė jo teisių pažeidimu, pažymėjęs, kad ligoninėje taip pat „neleidžiama atsivežti televizoriaus, radijo, elektrinio arbatinuko“, nepaisant to, kad kalėjime karštas vanduo tiekiamas tris kartus per dieną.

„Pareiškėjas pageidavo turėti karšto vandens ne tada, kai jį duoda, o tada, kai jis pats nusprendžia, kad vanduo jam reikalingas. Taip pat pareiškėjas skundėsi dėl kalėjime duodamo maisto kokybės, pageidavo maisto nusipirkti parduotuvėje“, – teigiama teismo nutartyje.

Kalėjimų tarnyba argumentavo, kad į kalėjimo ligoninę „pacientai negali atvykti su visu savo buityje naudojamu turtu, gamintis maistą“, o ligoninės režimas „maksimaliai orientuotas į pacientų gydymą, ne komfortiško laisvalaikio užimtumo sąlygų sukūrimą“.

Teismas nustatė, kad tarnyba pagrįstai atsisakė tenkinti H. Daktaro reikalavimus.

Teismo vertinimu, sprendimo motyvai dėl paimto termoso iš esmės yra aiškūs ir pakankami, o į papildomus nuteistojo svarstymus, neformuluotus kaip reikalavimai, pagrįstai atsakyta apibendrintai.

Taip pat teismas pažymėjo, kad nagrinėjant bylą H. Daktaras nebebuvo kalėjimo ligoninėje, todėl sprendimo panaikinimas dėl termoso nebeturėtų įtakos jo teisėms ir pareigoms ir tai „yra savarankiškas pagrindas skundui atmesti“.

Tačiau teismas akcentavo, kad panašius prašymus kalėjimo administracija turėtų spręsti ne vien formaliomis taisyklių nuostatomis, bet nurodyti, „kokią konkrečiai vertybę siekiama apsaugoti nustatytu draudimu“ ir kodėl tai nepasiekiama mažesniu ribojimu.

BNS rašė, kad H. Daktaras nuteistas dėl vadovavimo nusikalstamam susivienijimui, kurio nariai 1993–2000 metais naudojo ir planavo naudoti sprogmenis bei ginklus nužudymuose, turto prievartavimuose, plėšimuose.

Nuteistasis ne kartą siekė, kad bausmė iki gyvos galvos būtų pakeista terminuotu laisvės atėmimu, tačiau teismai iki šiol priėmė jam nepalankius sprendimus.