R. Jakščio advokatas: į lygtinį paleidimą galės pretenduoti visi nuteisti už panašius nusikaltimus

Pirmojo lygtinai į laisvę paleisto už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus kalėjusio Remigijaus Jakščio advokatas sako, kad po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo į lygtinį paleidimą galės pretenduoti visi asmenys, nuteisti už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus.

Tačiau visi tokie asmenys, išėję į laisvę, bus stebimi Probacijos tarnybos pareigūnų iki tol, kol nesibaigs bausmės laikas.

„R. Jakštys buvo paleistas iš karto, kadangi buvo pripažinta, kad ta norma, kuri riboja tokių žmonių paleidimą, nebegalioja, vadinasi, galioja bendra norma. O bendra norma tokia, kad žmogus, norintis, kad būtų paleistas lygtinai, turi būti atlikęs tris ketvirtadalius bausmės. Seimo įsikišimo, įstatymų pakeitimo čia nereikėjo. Mes parašėme prašymą kalėjimo administracijai ir paleido“, – Eltai sakė R. Jakščio advokatas Olegas Šibkovas.

Pasak jo, lygtinis paleidimas yra bausmės atlikimas kitomis sąlygomis.

„Žmonėms taip atrodo, kad paleistas lygtinai, tai kažkas įvyko. Ar jis kalėjime, ar jis namie bausmę atlieka, jį vis tiek prižiūri pareigūnai. Lygtinis paleidimas yra bausmės atlikimas kitomis sąlygomis“, – Eltai teigė O. Šibkovas.

Šis advokatas teismuose yra gynęs ir daugiau už panašius nusikaltimus teistų asmenų, vienas iš jų buvęs Seimo narys Kristijonas Bartoševičius.

Šį mėnesį advokatas ketina paduoti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT), prašydamas kliento bylą grąžinti arba į Lietuvos apeliacinį teismą, arba į prokuratūrą.

Nepaisant to, kokia bus galutinė šios bylos baigtis kasaciniame teisme, advokatas mano, kad kada nors ir šis jo klientas galės pretenduoti į lygtinį paleidimą.

„Jis (K. Bartoševičius – ELTA) režimo nepažeidinėja, adaptuotis kalėjime, sakyčiau, neįmanoma, čia labiau siekiama sąžiningai atlikti bausmę, socializuotis ir išeiti į laisvę. KT pasisakė, kad lygtinis paleidimas būtina priemonė siekiant resocializacijos“, – kalbėjo K. Bartoševičiaus gynėjas.

Probacija yra sąlyginė alternatyva paskirtai arešto ar laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra.

Visi lygtinai iš įkalinimo įstaigos paleidžiami asmenys likusį bausmės laiką yra prižiūrimi Lietuvos probacijos tarnybos.

Lietuvos probacijos tarnyba Eltą informavo, kad šiuo metu probacijos pareigūnai vykdo virš 70 asmenų, teistų už seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas prieš vaikus, priežiūrą.

Asmenims, paleistiems lygtinai su intensyvia priežiūra, skiriamos bendrosios probuojamųjų pareigos, numatytos Probacijos įstatymo ir specialiosios lygtinai paleistų iš pataisos įstaigų nuteistųjų pareigos, numatytos Probacijos įstatyme: intensyvios priežiūros metu nustatytu laiku būti nustatytose vietose, taip pat laikytis intensyvios priežiūros vykdymo sąlygų, dalyvauti elgesio pataisos programose.

„Atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį, nurodoma nesilankyti vietose, kuriose gali būti nepilnamečių, bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti kontaktų su nepilnamečiais, per penkiolika dienų nuo paleidimo įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų“, – rašoma Lietuvos probacijos tarnybos patarėjos Simonos Banėnienės atsakyme Eltai.

Probacijos tarnybos pareigūnai, pradėdami darbą su lygtinai paleistais asmenimis, jiems išėjus iš pataisos įstaigos, atlieka nusikalstamo elgesio rizikos pervertinimą, analizuoja nusikaltimo, už kurį vykdoma probacija, padarymo aplinkybes, elgesį, pataisos įstaigoje taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus. Atsižvelgiant į gautus duomenis, probacijos specialistai asmeniui sudaro individualios priežiūros planą, kontroliuojant elgesį, numato dienotvarkę, tikrina, kaip laikosi įpareigojimų, parenka elgesio keitimo programas, nukreipia psichologo konsultacijoms.

ELTA primena, kad birželio 11 d. KT pripažino, kad Bausmių vykdymo kodekso nuostata, kuria draudžiama nuteistiesiems už nusikaltimus nepilnamečio seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui taikyti lygtinį paleidimą, prieštarauja konstituciniam valstybės principui.

Tokį sprendimą KT priėmė, išnagrinėjusi už paauglių seksualinį išnaudojimą kalėjusio buvusio jaunimo mentoriaus R. Jakščio individualųjį skundą, kuriuo nuteistasis siekė, kad jam ir kitiems už panašaus pobūdžio nusikaltimus asmenims būtų taikomas lygtinis paleidimas.

KT atkreipė dėmesį į tai, kad už nusikaltimus nepilnamečio seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui kalintiems asmenims netaikant lygtinio paleidimo, šie nuteistieji taip pat praranda galimybę būti individualiai įvertinti, jiems nėra taikoma probacija, jie neturi galimybės laikytis lygtinio paleidimo draudimų, kuriais siekiama mažinti nuteistųjų pakartotinį nusikalstamumą.