Po pertraukos teismas vėl imsis E. Švenčionienės bylos

Šie asmenys kaltinami padėjimu kitai valstybei veikti prieš Lietuvą ir viešu pritarimu sovietų nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu.

Šios bylos posėdžiai nuolat atidedami dėl kaltinamųjų ligų. Paskutinis vyko praėjusių metų rugsėjo 3 dieną. Po to neįvyko šeši posėdžiai.

Trečiadienį, jei posėdis įvyks, planuojama baigti žiūrėti vaizdo įrašus ir pradėti kaltinamųjų apklausą. Pirmiausia ketinama apklausti E. Švenčionienę.

V. Ivanovo advokatas Ryšardas Burda praėjusio lapkričio pradžioje teismui pranešė, kad jo klientas sunkiai susirgo, negali savarankiškai vaikščioti.

Pasak teisėjo Mindaugo Povilansko, jei V. Ivanovo sveikatos būklė nepasitaisytų, galima būtų svarstyti bylos išskyrimą.

E. Švenčionienė nuolat praneša serganti, o K. Juraitis lapkritį savo neatvykimą paaiškino tuo, kad sugedo jo automobilis.

Į trečiadienio posėdį K. Juraitį, teisėjo nurodymu, turi atvesdinti policija.

Generalinė prokuratūra prieš dvejus metus skelbė, kad per ikiteisminį tyrimą surinkti duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog už šnipinėjimą nuteisto Algirdo Paleckio įsteigto ir vėliau likviduoto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ nariai E. Švenčionienė ir K. Juraitis, veikdami bendrininkų grupėje, 2022 metais ne kartą Lietuvoje, Baltarusijoje ir Rusijoje padėjo Rusijai ir Baltarusijai bei jų organizacijoms veikti prieš Lietuvą.

„Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ atstovai yra lankęsi ir Maskvoje.

E. Švenčionienė taip pat kaltinama viešu pritarimu tarptautiniams ir SSRS nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu.

Tyrimo duomenimis, ji, veikdama kartu su buvusiu prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderiu V. Ivanovu, 2024 metų pradžioje dalyvavo laidoje apie Sausio 13-osios įvykius.

Baudžiamasis kodeksas už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą numato laisvės atėmimą nuo dvejų iki septynerių metų.