Lietuvoje šiemet nuskendo jau 46 žmonės: pavojingiausi – pažįstami vandens telkiniai

PAGD pažymi, kad kaimo vietovėse žmonės skęsta daugiau nei du kartus dažniau nei miestuose, ir nelaimės neretai įvyksta pažįstamoje aplinkoje, arti namų esančiuose vandens telkiniuose. Gelbėtojų duomenys taip pat rodo, kad didžiąją dalį nuskendusių žmonių (76 proc.) šiemet sudaro vyrai.

Pasak Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausiojo ugniagesio gelbėtojo Edgaro Lužinskij, būtent tokiose vietose, kuriose vandens telkiniai yra žinomi, aplinka gali sukurti apgaulingą saugumo jausmą.

„Paradoksalu, tačiau gerai pažįstamose maudynių vietose žmonės tampa mažiau atsargūs. Jie atsipalaiduoja, praranda budrumą, nuplaukia per toli nuo kranto ar neįvertina savo jėgų. Tačiau net ir pažįstamame ežere ar upėje maudymosi sąlygos gali būti kitokios nei vakar – gali pasikeisti vandens lygis, srovė, dugno reljefas ar atsirasti naujų kliūčių“, – sako E. Lužinskij.

E. Lužinskij teigimu, skirtinguose vidaus vandens telkiniuose susiduriama su nevienodais pavojais. Ežeruose žmonės dažnai neįvertina atstumo iki kranto, savo fizinių jėgų ir kiek jėgų prireiks sugrįžti. Riziką kelia ir netikėtai pasikeitęs dugnas – net gerai pažįstamoje vietoje gali būti atsiradusių naujų kliūčių.

Upėse, pasak jo, didžiausią pavojų kelia vandens srovė, jos sūkuriai. Iš pažiūros ramus vanduo gali turėti stiprią povandeninę tėkmę, o šaltesniame vandenyje žmogus greičiau pavargsta, gali patirti šoką ar mėšlungį.

„Dažniausiai žmonės pervertina savo jėgas ir mano, kad jiems nieko pavojingo negali nutikti. Toks pasitikėjimas kartais paskatina nuplaukti per toli, lenktyniauti, šokti į vandenį nepatikrinus dugno ar kitaip demonstruoti drąsą. Nelaimių pasitaiko ir dėl paprasčiausio noro pajuokauti, tačiau vandenyje net viena neapgalvota akimirka gali baigtis skaudžia nelaime“, – teigia E. Lužinskij.

Pasak ugniagesio gelbėtojo, leidžiant laiką prie vandens, svarbu ne tik tai, kokios yra vandens telkinio sąlygos, bet ir paties žmogaus būklė, ar jis elgiasi adekvačiai. Pavyzdžiui, pavartojus alkoholio lėtėja žmogaus reakcija, tampa sunkiau tiksliai įvertinti atstumą ir savo galimybes.

Audrius Zinevičius, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas pažymi, kad didelės įtakos organizmui turi ir saulė, kurios poveikį žmonės neretai supranta pavėluotai.

„Ilgiau pabuvęs tiesioginėje saulės šviesoje žmogus gali nepajusti, kad organizmas jau yra perkaitęs ir išsekęs, o patekus į vėsesnį vandenį jėgos senka dar greičiau. Dėl to net gerai plaukiantis žmogus gali subloguoti, netikėtai pritrūkti jėgų grįžti į krantą“, − komentuoja A. Zinevičius.

Pasak draudimo eksperto, pavojinga situacija vandenyje ne visada baigiasi žmogų ištraukus į krantą – patirtų sužalojimų pasekmės gali būti juntamos dar ilgai, ir tokia nelaimė gali paveikti ne tik nukentėjusiojo sveikatą, bet ir visos šeimos kasdienybę.

„Priklausomai nuo patirtų sužalojimų, žmogui gali prireikti gydymo ar reabilitacijos, o jo darbingumas gali laikinai arba ilgesniam laikui sumažėti. Pagalba tokiais atvejais priklauso nuo pasirinktos draudimo apsaugos ir jos sąlygų, kuri gali sušvelninti nelaimės finansines pasekmes“, – sako A. Zinevičius.

Pasak draudimo bendrovės atstovo, saugus elgesys vandens telkinyje prasideda dar prieš įlipant į vandenį. Jo teigimu, svarbu įvertinti ne tik pasirinktą maudymosi vietą, bet ir savo savijautą.

„Pavojų prie vandens dažniausiai sukelia ne viena priežastis, o aplinkybių visuma. Nuovargis, perkaitimas, alkoholio vartojimas ar per didelis pasitikėjimas gerai pažįstama vieta gali lemti, kad žmogus prasčiau įvertina savo jėgas ir numoja ranka į pavojaus ženklus. Būtent tokie momentai yra pavojingiausi – kai atrodo, kad viskas kontroliuojama, tačiau žmogus situacijos rimtumo nevertina adekvačiai“, – sako A. Zinevičius.

Kad situacija vandenyje tampa pavojinga, pirmiausia gali išduoti ne pagalbos šauksmas, o neįprastas žmogaus elgesys. E. Lužinskij pabrėžia, kad skęstantis žmogus paprastai nešaukia ir nemojuoja rankomis – jis gali springti, chaotiškai mėginti išsilaikyti vandens paviršiuje, atrodyti pasimetęs ar būti iš dalies paniręs. Todėl net ir abejojant geriau sureaguoti iš karto – pirmos akimirkos tokioje situacijoje gali būti itin svarbios.

Pasak gelbėtojo, pastebėjus skęstantįjį pirmiausia reikėtų skambinti numeriu 112, atkreipti aplinkinių dėmesį ir organizuoti pagalbą. Keliems žmonėms esant šalia, svarbu pasiskirstyti veiksmais: vienam iškviesti tarnybas ir kuo tiksliau nurodyti nelaimės vietą, kitam stebėti skęstantįjį, o dar kitam ieškoti priemonės, kurią būtų galima jam paduoti ar mesti. Tam gali tikti gelbėjimosi ratas, virvė, šaka ar kitas vandens paviršiuje išsilaikantis daiktas.

E. Lužinskij taip pat ragina nepasiduoti pirmajam impulsui pulti į vandenį padėti skęstančiajam – neįvertinęs atstumo, srovės ar savo jėgų, gelbėti bandantis žmogus pats gali tapti auka.

„Verta mintyse pagalvoti, kas būtų, jei kas nors nutiktų, ir kaip tuomet reikėtų elgtis. Daugelio nelaimių galima išvengti atsisakius vieno neapgalvoto sprendimo ar spontaniško veiksmo, tad svarbiausia neprarasti šalto proto – vanduo nėra tinkama vieta drąsai demonstruoti“, – apibendrina E. Lužinskij.