Viena gražiausių netoli Kauno kelyje į Jurbarką esančių dvaro sodybų – Belvederis. Tai pirmasis Panemunės pilių grandinėje už Kauno esantis objektas, tiesa, jau daugelį metų apleistas ir netvarkomas. Praeitą savaitę paskelbta, kad šį objektą bus bandoma parduoti varžytinėse, o pradinė pardavimo kaina yra beveik 330 tūkst. eurų.
Kaip rašoma naujienų agentūros BNS pranešime, Jurbarko rajone esantį Panemunės perlu vadinamą Belvederio dvarą varžytinėse parduoda antstolių Vitalio Milevičiaus ir Daivos Milevičienės kontora. Parduodami XIX amžiaus viduryje statyti dvaro rūmai, svirnas ir koplyčia. Antstolio padėjėjas Donatas Zubrys BNS teigė, kad Kultūros vertybių registre esantys statiniai yra avarinės būklės, jie parduodami siekiant padengti savininkų skolas.
Nesitiki parduoti iš pirmo karto
D. Zubrys pripažino, kad tokios vertės nekilnojamasis paveldas retai parduodamas iš pirmo karto, tad gali prireikti ir kelių varžytinių, o pradinė kaina – kristi.
„Tai yra pirmosios varžytinės, jei kažkas tikrai domisi, paprastai parduodama antrosiose varžytinėse, kadangi kaina yra 40 procentų mažesnė. Pastatų būklė, galima sakyti, avarinė, visi statiniai – kultūros vertybės“, – sakė jis.
Pasak Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorės Dianos Varnaitės, departamentas nesutinka su antstolių prašymu vieną vertingiausių Lietuvoje dvaro sodybų parduoti dalimis – leisti pastatus įsigyti skirtingiems savininkams.
„Nežiūrint į jos prastą būklę, tai yra vienas vertingiausių dvarų kompleksų Lietuvoje. Mūsų pozicija tokia, kad reikėtų laikytis kompleksiškumo, tai yra, kad geriausia pastatams atsidurti vienose rankose“, – BNS sakė D. Varnaitė.
Anot jos, šiuo metu KPD neturi duomenų, kad pastatų būklė blogėtų. Prieš kelerius metus konstatuota, kad dvaro sodybos valdytojai buvo apleidę pastatus, bet sodybos būklė buvo stabilizuota – užsandarinti pastatų įėjimai, langai, iš dalies sutvarkyta lietaus nuotekų sistema, pastatai apsaugoti nuo vandalizmo.
Gali tikėtis valstybės ir ES paramos
D. Varnaitė pabrėžė, kad būsimieji dvaro savininkai galėtų pretenduoti į valstybės paramą – dalinę kompensaciją už paveldosauginių tyrimų, projektavimo ar net pačius tvarkymo darbus. Taip pat galima siekti ir europinės paramos.
„Matome didžiulę perspektyvą, nes tai yra objektas, kuris ir pagal savo vertę, ir geografiniu požiūriu – tai yra Panemunių maršrute esanti sodyba – yra vertingas. Neabejoju, kad ji tikrai atgis. Tai rodo ir kiti pavyzdžiai. Prisiminkime Lentvario pavyzdį, kiek daug buvo visuomenės rūpesčio, ir paveldosaugininkų reikalavimų. Dabartinis savininkas imasi žygių, jau yra ir finansavimą gavęs, tikrai matosi šviesa tunelio gale“, – sakė D. Varnaitė.
Kaip portalui „Kas vyksta Kaune“ sakė Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas Gintaras Karosas, Belvederis neabejotinai yra vienas įspūdingiausių Lietuvos dvarų, o jo sutvarkymas galėtų kainuoti milijonus eurų. „Žinoma, viskas labai priklausytų nuo paties projekto, nuo galutinio sumanymo, kaip ateityje dvaras būtų naudojamas, tačiau net ir minimaliam sutvarkymui tikrai prireiktų įspūdingų sumų“, – teigė G. Karosas.
Nors Belvederio dvaro įgaliotas asmuo ir yra Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos narys, tačiau šiai asociacijai jokios papildomos informacijos apie dvaro pardavimo detales nėra pateikęs. Kad dvaras yra parduodamas, pašnekovas minėjo sužinojęs iš viešų šaltinių. G. Karoso teigimu, jo vadovaujama asociacija jungia beveik 60 narių, o viso Lietuvoje saugotinų objektų registre yra įtraukta daugiau kaip 400 objektų. Tiesa, beveik pusė jų yra apleistos ir tvarkytinos būklės.
„Viso Lietuvoje yra buvę keli tūkstančiai dvarų ir jų sodybų, tačiau į registrą įtraukti tik vertingiausi arba tokie, kurių vertybes dar galima būtų atstatyti ir išsaugoti ateities kartoms“, – sakė G. Karosas. Belvederio dvaras, neabejotinai, yra vienas iš tokių objektų.
Iš dvaro istorijos
1835 metais, iš grafų Tiškevičių Seredžiaus apylinkes įsigijus Burbų giminei, Panevėžio bajorų maršalka Kletas Kazimieras Burba nutarė čia įkurti rezidenciją. XIX a. viduryje dešiniajame Nemuno krante ant kalvos jis pastatė prašmatnius rūmus su apžvalgos bokštu – belvederiu. Dvaro savininkas planavo Belvederio kaime pastatyti pirmąjį Lietuvoje cukraus fabriką, bet tam sutrukdė 1863-iųjų sukilimas.
Dvare XIX a. pabaigoje įkurtas žirgynas, pirmaisiais XX amžiaus metais vyko vaidinimai, chorų pasirodymai. Dvaras nusiaubtas Pirmojo pasaulinio karo metais, tarpukariu čia veikė pienininkystės ir gyvulininkystės mokykla, o po Antrojo pasaulinio karo – Pienininkystės, vėliau – Žemės ūkio technikumas, bitininkystės ir sodininkystės mokykla.
Dvaras privatizuotas 2005-aisiais ir daug metų nebuvo tvarkomas.
