Vėliavų pardavimai viršijo visus skaičiavimus – nespėja pildyti lentynų

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui Vasario 16-ąją, Lietuvos vėliava tapo deficitine preke. Vėliavos beveik išparduotos ne tik daugelyje internetinių parduotuvių, didžiuosiuose prekybos centruose, bet ir pas pagrindinius Lietuvos vėliavų gamintojus.

„Per pirmąjį šių metų mėnesį trispalvių vėliavų pardavimai „Senukuose“ – rekordiniai. Augantį trispalvių poreikį pastebime jau keletą metų iš eilės. Lyginant šių bei praėjusių metų pardavimus paaiškėjo, jog valstybinių vėliavų pardavimai išaugo beveik 5 kartus. Per sausį klientai įsigijo trečdalį praėjusiais metais viso parduotų vėliavų kiekio. Tai rodo, jog klientai intensyviai ruošiasi Vasario 16-ajai bei Kovo 11-ajai, o vėliavos, puošiančios namus per valstybines šventes, nėra tik būtinybė – tai kiekvienai šeimai svarbi tradicija“, – sako „Kesko Senukai” marketingo vadovas Ramūnas Klyvis.

Anot jo, prekybos tinklas ruošėsi ir prognozavo šimtmečio pirkinius, užsakydami rekordinius trispalvių kiekius bei nuolat pildydami lentynas, tačiau pastarieji likučiai buvo išpirkti šį savaitgalį. Pasiūla vis pildoma.

„Kotų ir laikiklių išaugęs pirkimas rodo, kad nemažai lietuvių vėliavas kels pirmą kartą. Džiaugiamės, kad lietuviams šalies šimtmetis yra svarbus minėjimas ir patriotizmo jausmas toks stiprus“, – sako prekybos tinklo atstovas.

„Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė taip pat patvirtina, kad pasitinkant šimtmetį, tautinės atributikos paklausa šiais metais neprognozuotai išaugo.

„Ruošdamiesi valstybės 100-mečio paminėjimui, tiekėjams pateikėme 5 kartus didesnius tautinės atributikos, įskaitant ir vėliavų, užsakymus. Tačiau fiksuojama paklausa viršijo visus prognozuotus lūkesčius. Šiuo metu tautinės atributikos gamintojai siuva vėliavas visu įmanomu pajėgumu. Papildomi vėliavų kiekiai parduotuves pasiekia kasdien“, – apie esamą situaciją pasakoja komercijos vadovė.

Jos teigimu, palyginus praėjusių metų vasario 1-14 d. pardavimus su tuo pačiu laikotarpiu šiemet, visos tautinės atributikos prekių paklausa padidėjo iki 250 proc., vėliavų pardavimai – daugiau nei 800 proc.

Pateiktais duomenimis, minėtu laikotarpiu „Maximos“ parduotuvėse praėjusiais metais pirkėjai įsigijo 57, šiemet – per 3 tūkst. valstybinių istorinių vėliavų. Vis dar tebeieškantiems, kur įsigyti vėliavų, gali nepasisekti jų rasti.

Skaičiuojama, kad vėliavų kainos prekybos centruose svyruoja nuo kiek mažiau nei euro iki apytiksliai 30 eurų už brangiausią valstybinę istorinę vėliavą.

„Šiuo metu vyksta vėliavų pasiutpolkė, kurios metu per pusę mėnesio išparduotas metinis vėliavų kiekis ir dar daugiau. Lietuvos vėliavų nebeturim nei mes, nei daugelis kitų vėliavų gamintojų ar tiekėjų. Audinių gamintojai taip pat nespėja patenkinti poreikio. Esame išpardavę visas vėliavas, kurias turėjome. Gamyba nėra tokia greita, kad patenkintų tokią paklausą. Nuo naujų metų parduota apie 10 tūkst. Lietuvos ir Vyčio vėliavų“, – pasakoja bendrovės „Resula“ direktorius Raulis Šalyginas.

Įmonės „Rodiklis“ atstovo Roberto Rėklaičio teigimu, jų prekyba išaugusi apie 20 kartų lyginant su 2017 metais. Tačiau pašnekovas patikino, kad vėliavų vis dar yra.

Įdomu tai, kad bendrovės „Aka Baltic“ internetinėje parduotuvėje išparduotos beveik visų matmenų vėliavos – tiek pigiausios, tiek ir brangiausios, kainuojančios daugiau nei 100 eurų. Visgi, kai kurios didžiosios interneto parduotuvės jau nuo pirmadienio vėliavų nebeturėjo.

Ar žinote, kaip reikia teisingai kabinti trispalvę?

Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – Lietuvos valstybės vėliava turi būti iškeliama 7 valandą ir nuleidžiama 22 valandą prie, virš, ant valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių bei organizacijų, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma, taip pat prie gyvenamųjų namų.

Lietuvos valstybės vėliava, Lietuvos valstybės istorinė vėliava, kitos vėliavos visada turi atitikti šių vėliavų spalvų etaloninį atvaizdą (pagal Pantone sistemą) ir matmenis. Lietuvos valstybės vėliavos ir Lietuvos valstybės istorinės vėliavos audeklo pločio ir ilgio santykis turi būti 3:5.

Paprastai prie, virš ar ant pastatų keliamos Lietuvos valstybės vėliava yra 1 metro pločio ir 1,7 metro ilgio, Lietuvos valstybės istorinė vėliava – 1 metro pločio ir 1,7 metro ilgio. Lietuvos valstybės vėliava ir Lietuvos valstybės istorinė vėliava gali būti ir kitokių matmenų, tačiau šių vėliavų audeklo pločio ir ilgio santykis visada turi atitikti šio straipsnio nustatytą įstatyme santykį 3:5.

Vėliava turi būti tvarkinga ir nenublukusi. Iškeliamai ar pastatomai Lietuvos valstybės vėliavai turi būti skirta garbingiausia pagal heraldikos principus vieta. Kai Lietuvos valstybės vėliava iškeliama vertikaliai, heraldinėje dešinėje pusėje turi būti geltona juosta, viduryje – žalia, kairėje – raudona.

Vėliavos gali būti keliamos prie pastatų (ant stiebų, įrengtų priešais pastato fasadą), virš ar ant pastatų, aikštėse, laivuose, pastatomos posėdžių salėse, darbo kabinetuose ar oficialių ceremonijų vietose, tvirtinamos prie automobilio.

Iškeliant vėliavas prie pastatų, jos įstatomos į laikiklius, kurie tvirtinami prie pastato fasado taip, kad vėliavos kotas su fasadu sudarytų ne didesnį kaip 45 laipsnių kampą. Laikiklių apatinė dalis tvirtinama prie fasado ne žemiau kaip 2 metrai nuo žemės.

Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą. Pavyzdžiui, gyvenamųjų namų savininkams arba už gyvenamųjų namų eksploatavimo organizavimą atsakingiems asmenims gali būti skiriamos 10-12 eurų baudos, o valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 10 iki 16 eurų.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

49 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Kėdainiai neatsilieka nuo Kauno: su premjeru sutarė dėl stadiono rekonstrukcijos

Skaitytojos kelionė troleibusu apkarto: paprašiusi bilieto, buvo aprėkta

Apeliuoja į valdančiuosius: suskaičiuota, kiek Lietuvai kainuoja nelegalios cigaretės

Kaune duris atvėrė naujo tipo įstaiga priklausomiems asmenims

Aktualu daugeliui: nepasikeitus SIM kortelės, populiari paslauga nebeveiks

Rokiruotės „Žalgirio“gretose: suformuota vidurio puolėjų grandis

Šv. Jokūbo kelias siekia ir Kauną

Kauno centre esančioje gatvėje pristatytos unikalios durys

Pirmasis I. Strazdauskaitės nužudymo posėdis: kaltinamieji lenkiasi teisingumui

Pradedama Santakos parko rekonstrukcija: eiga priklausys nuo popiežiaus vizito