Praėjusį savaitgalį viešuoju transportu maršrutu Kauno pilis – Geležinkelio stotis ir atgal vykę žmonės, buvo netikėtai nustebinti išvydę gidus, pasakojančius apie pravažiuojamus objektus. Pažintinės kelionės vyksta ir šią savaitę.
Kauno gatvės meno festivalis „Nykoka”, bendradarbiaudamas su Kauno gidų draugija „Gidas”, ir toliau ragina miestiečius domėtis viešosiomis miesto erdvėmis. Neeikvodami savo laiko, miestiečiai turi galimybę geriau pažinti Kauno miesto kultūrinį paveldą bei išgirsti įdomybių apie miesto istoriją.
Ekskursijas veda Kauno gidų draugijos ,,Gidas” nariai, Aleksandro Stulginskio universiteto dėstytojas Eduardas Malevičius bei šio universiteto Kultūros ir turizmo vadybos programos studentai.
Kaip pasakojo E. Malevičius, ekskursijų autobusuose ir troleibusuose idėja kilusi dailininkui Vyteniui Jakui, kuris norėjo kauniečius supažindinti su miesto įžymybėmis, idėja brandinta nuo sausio mėnesio.
Turiningas maršrutas
Maršrutas Kauno pilis – Geležinkelio stotis – neatsitiktinis, organizatoriai tokį išsirinko, nes juo važiuoja daug žmonių bei šioje miesto dalyje yra didelė reikšmingų objektų santalka.
Kelionę pradėjus Senamiestyje, keliautojai išgirsta apie Kauno šv. Mikalojaus (Benediktinių) bažnyčią, Istorinę LR Prezidentūrą, Laisvės alėją, E. Ožeškienės gatvę, Kauno choralinę sinagogą, Kauno valstybinę Filharmoniją, Lietuvos banko Kauno skyrių, Vytauto Didžiojo karo muziejų, Nacionalinį Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejų, Vytauto Didžiojo universitetą, Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, „Tautos namus”, kuriuose, prieš išvežant į Štuthofo koncentracijos stovyklą, buvo kalintas rašytojas Balys Sruoga ir kiti Kauno inteligentai.
Pravažiuojamas Ramybės parkas ir Kauno senosios miesto kapinės, minima Karo ligoninė, anksčiau jos teritorija priklausė Basųjų karmeličių ordino vienuolėms.
Toliau važiuojant Vytauto prospektu, minimas „Stumbro” fabrikas, pastatas atsirado XIX a. pabaigoje, tuomet čia įsteigtas carinės Rusijos valstybės monopolis.
Vienintelis geležinkelio tunelis šalyje
Galutinė stotelė – Geležinkelio stotis, pastatyta karo laikais. Ji buvo būtina, nes tuo metu ėjo kelias, jungiantis Sankt Peterburgą su Varšuva, tuo pačiu laiku statytas 7 km ilgio geležinkelio tunelis, vokiečiai besitraukdami buvo jį net susprogdinę, vėliau tunelis atkurtas.
Kaunas vienintelis respublikoje turi geležinkelio tunelį.
Griežčiausias kalėjimas
Gidas E. Malevičius atskleidė, kad nemažo susidomėjimo sulaukia pasakojimas apie A. Mickevičiaus gatvėje esantį Kauno tardymo izoliatorių. „Dabar kalinamųjų teritorija nedidelė, o anksčiau teritorijoje šalia medicinos universiteto – ištisas kvartalas priklausė sunkiųjų darbų kalėjimui”, – sakė gidas.
Kalėjimas veikė karo metu ir Lietuvos nepriklausomybės laikais. Pašnekovo teigimu, žmonės labai bijodavo papulti į šį kalėjimą: „Galvodavo, kad iš čia jau nebeišeis, nes kalėjimas garsėjo, kaip labai griežtas, iš čia kelias buvo tik į IX fortą, o iš ten – į amžinybę”, – atskleidė E. Malevičius.
Palaikus užmūrijo universitete
Ramybės parke esančiose Kauno senosiose kapinėse anksčiau buvo lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno mauzoliejus. Gidas pasakoja, kad vokiečiai norėjo sunaikinti palaikus, tuomet vieną naktį Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto rūmų dėstytojai palaikus perkėlė į universiteto rūsius.
Jie buvo slapta užmūryti, paslaptis atskleista tik 8-ojo dešimtmečio pabaigoje, tuomet palaikai iškart perkelti į Aukštųjų Šančių karių kapines.
Buvo kaip „saldainiukas”
E. Malevičiaus teigimu, prieš 1980-tuosius metus, Kaunas buvo padarytas kaip „saldainiukas”, ypač Senamiestis. „Tuo laiku buvo sakoma, kad išdažė miestą jugoslaviškais dažais: akį rėžė ryškios, gražios spalvos, beje, tuo metu Laisvės alėja uždraustas transporto eismas”, – sakė gidas.
Iki pat 1976 m. Laisvės alėjoje galėdavo važiuoti autobusai: viena puse eismas vyko į priekį, kita – atgal. „Sugalvojus skirti Laisvės alėją tik pėstiesiems, buvo sulaukta didelio pasipriešinimo, žmonės nuogąstavo: „Kaip gali taip būti? Kaip žmonės į parduotuves atvažiuos?!”. – Tačiau, problema išspręsta, Laisvės alėja tapo pirmąja pėsčiųjų gatve visoje respublikoje.
Laisvės alėjoje žydėdavo – bulvės
Gidas E. Malevičius atkreipė dėmesį, kad 1901 m. statytas Soboras uždengė dalį gražiosios Laisvės alėjos, į kurią žvelgiant nuo Senamiesčio, tapo nebematyti Vytauto kalno.
Laisvės alėja neįsivaizduojama be augančių liepų, jas 1914 m. pirmojo pasaulinio karo metu, statė vokiečių belaisviai.
Beje, E. Malevičius atskleidė, kad liepos Laisvės alėjoje augo ne visad, anksčiau čia žydėjo – bulvės! „Žydintys bulvių žiedai atrodė gražiai, o kartu tai buvo nauda – nužydėjus jas iškasdavo ir suvalgydavo”, – komišką situaciją pasakojo gidas.
Elitas gyveno „bajorų gūžtoje”
Gidai pasakoja, kad vietoje, kur šiandien stovi Kauno šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia, trumpiau vadinama Soboru, čia iki pat XIX amžiaus vidurio žaliavo miškas ir laukai, tačiau rusų caro Nikolajaus I vyriausybė suplanavo miestą ir nusprendė, kad statys Laisvės alėją (tuometis Nikolajaus prospektas ), kitas gatves, parengtas miesto projektinis planas.
Anksčiau Laisvės alėjoje buvo galima statyti tik dviejų aukštų namus, mat toks buvo caro nurodymas. Taip saugotasi nuo priešų, ateisiančių iš Aleksoto, Vilijampolės ar Žaliakalnio. Stengtasi, kad naktį jie nematytų miesto, kurio centras buvo išsidėstęs dauboje.
E. Malevičius mena, kad nepriklausomos Lietuvos laikais, miestas dar labiau plėtėsi ir už Kauno senųjų kapinių, Vaižganto gatvėje, susiformavo vadinamoji „bajorų gūžta”. Modernaus stiliaus pastatuose gyveno daug žymių žmonių: Juozas Tumas Vaižgantas, Vincas Mykolaitis Putinas, Edmundas Frykas, dailininkas Liudas Truikys, ten veikė Japonijos ambasada, kurios ambasadorius Čiunė Sugihara, karo metu nelegaliai išdavinėjo vizas žydams, taip jiems suteikdamas bilietą gyvenimui.
Reikia daugiau ekskursijų
Aleksandro Stulginskio universiteto Kultūros ir turizmo vadybos programos studentai Simona ir Mantas, kelioms dienoms tapę gidais, džiaugėsi, kad kauniečiai idėją pasitiko pozityviai, nebijodavo užduoti klausimų, o baigus ekskursiją – nuoširdžiai dėkodavo už neprailgusią kelionę.
Jaunųjų gidų teigimu, Kaune reikėtų daugiau tokių ekskursijų, ypač studentams, kurie iš visos šalies atvyksta čia mokytis ir miesto dar nepažįsta.
„Turime įdomią miesto istoriją, su Kaunu supažindinančių maršrutų reikėtų daugiau, ypač po Senamiestį, kitas žymias Kauno vietas”, – pažymėjo Simona.
Gidas Mantas irgi pritarė pasiūlymui: „Kaunas turi ką parodyti, ne tik lietuviams, bet ir pasauliečiams. Derėtų daugiau žmonėms domėtis savo miesto istorija ir visiems kartu siekti garsinti miestą. Kaunas – tobulėjantis miestas, išlaikęs autentiką, tokią žinią reikia perduoti pasauliui”, – teigė Mantas.
Pasak E. Malevičiaus, miesto svečiai žavisi Kauno Senamiesčiu. „Jis turi aurą, o Vilniuje kitaip, nors jis ir gražus, sutvarkytas, tačiau tik Kaune yra aura”, – pasakojo gidas ir apgailestavo, kad Kaunas neišsaugo senųjų vietų: „Metropolio”, „Tulpės”, „Konrado” kavinių.
„Patys naikiname, ką kiekvienas miestas saugo. Štai, Romoje, Ispanijos aikštėje, jums kiekvienas parodytų, prie kurio staliuko kadaise sėdėjo rašytojas Nikolajus Gogolis. O kaip Kaune?”, – retoriškai klausė gidas.
Dar galima sudalyvauti
Kelionės vyksta specialiais „Nykoka” ženklais (raudonomis lentelėmis su logo ženklu) pažymėtais autobusais ir troleibusais, ekskursijos dar vyks: rugsėjo 20 d. 7.30-9 val. ir rugsėjo 22 d. 16-19 val.
Ekskursijos Kauno miesto viešąjame transporte pasipildo dar vienu maršrutu: Austėja ir Gražvyda ves ekskursijas maršrutu Kauno pilis – Šančiai. Pradžia – stotelėje Kauno pilis, 18 val. trečiadienį (rugsėjo 21d.). Bus vykstama 23 autobusu.
Gidai pakaitomis važinėja tik naujais troleibusais ir autobusais, kad geriau girdėtųsi jų pasakojimas: 5 ir 7 troleibusais bei 23, 39 ir 47 autobusais.
Primenama, jog rugsėjo 22d. – tarptautinė diena be automobilio. Šią dieną visi keleiviai, pateikę automobilio techninį pasą, Kauno miesto autobusais, troleibusais ir mikroautobusais galės važiuoti nemokamai.
