Šimtai žmonių Kaune jautriai atsisveikino su V. Garastu (foto)

Šeštadienį Kaune virš 200 žmonių Petrašiūnų kapinėse jautriai atsisveikino su Lietuvos krepšinio legenda Vladu Garastu.

Išlydėti trenerio rinkosi ryškiausios Lietuvos krepšinio asmenybės, jų gretose ir Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Ramūnas Butautas bei kiti iškilūs šalies sporto žmonės bei šimtai bičiulių, krepšinio sirgalių.

Šviečiant saulei ir čiulbant paukščiams urna su V. Garasto palaikais nugulė Kauno Petrašiūnų kapinėse.

Primename, kad V. Garastas mirė trečiadienį, eidamas 95-uosius metus.

Vladas Garastas gimė 1932 m. vasario 2 d. Joniškėlyje (pakrikštytas Linkuvoje įrašant kaip gimimo datą vasario 8 d.), mirė 2026 m. birželio 10 d. Kaune. 1952 m. baigė Biržų gimnaziją, 1959 m. – Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą. 2004 m. jam suteiktas Lietuvos kūno kultūros akademijos garbės daktaro vardas.

1952–1955 m. žaidė Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandoje. Nuo 1956 m. Biržuose dirbo treneriu, 1959–1970 m. buvo Biržų r. Sporto komiteto pirmininkas.

1971–1978 m. Biržų vaikų ir jaunimo sporto mokyklos direktorius, treniravo rajono krepšinio rinktinę, Lietuvos moksleivių rinktines.

1979–1989 m. dirbo „Žalgirio“ krepšinio komandos vyriausiuoju treneriu. Jo vadovaujamas „Žalgiris“ triskart (1985–1987 m.) iškovojo SSRS čempionato auksą, penkis sykius (1980, 1983, 1984, 1988, 1989 m.) tapo SSRS vicečempionu. Su „Žalgiriu“ 1985 m. pateko į Europos taurių laimėtojų taurės finalą, 1986 m. – į Čempionų taurės finalą, 1986 m. laimėjo FIBA Tarpžemyninę taurę.

1989–1991 m. buvo SSRS vyrų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris, laimėjo 1989 m. Europos čempionato bronzą ir 1990 m. pasaulio čempionato sidabrą. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę treniravo Čekoslovakijos komandą „Prievidza“ (1991–1992 m.), Lietuvos rinktinę (1992–1997 m.), Kauno „Atletą“ (1994–1996 m.), Alytaus „Savy“ (1996–1998 m.). Su Lietuvos rinktine laimėjo 1992 ir 1996 m. olimpinių žaidynių bronzą, 1995 m. Europos čempionato sidabrą.

1998 m. įsteigė Dzūkijos V. Garasto krepšinio centrą, 1999 m. buvo Alytaus krepšinio klubo „Alita“ viceprezidentas, 2000 m. – Lietuvos moterų krepšinio rinktinės konsultantas, 1995–2003 m. ėjo Lietuvos krepšinio trenerių asociacijos prezidento pareigas, 2003–2011 m. buvo Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas, vėliau jam suteiktas LKF Garbės prezidento vardas.

Žmona Irena Aleksiūnaitė-Garastienė (mirė 2023 m.), sūnus Virgilijus (mirė 2022 m.), dukra Jolanta.