Po A. Mockaus išgelbėjimo Lietuvos kariuomenė paaiškino, kaip vyksta tokios operacijos ir ar tai kainuoja

Lietuvos kariuomenės atstovas „Delfi“ paaiškino, kad, gavus nelaimės signalą atviroje jūroje, gelbėjimo operacija organizuojama vadovaujantis tarptautiniais jūrų gelbėjimo principais.

„Pirmiausia reaguoja artimiausi laivai bei atsakingas regioninis jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (angl. laivas HMAS Choules, kuris į įvykio vietą vyksta iš Brisbano.

Maritime Rescue Coordination Centre, MRCC), kurio atsakomybės zonoje įvyko incidentas.

Gelbėjimo operacijoje gali dalyvauti įvairios pajėgos – karinio jūrų laivyno ar pakrančių apsaugos laivai, sraigtasparniai, taip pat civiliniai laivai, esantys netoliese. Operacijos trukmė priklauso nuo kelių faktorių: atstumo iki nelaimės vietos, naudojamų priemonių (pvz., laivo greičio, sraigtasparnio veikimo nuotolio), meteorologinių sąlygų (bangavimas, vėjo stiprumas) ir pačios situacijos sudėtingumo.

Pagrindinis gelbėjimo tikslas – išsaugoti žmogaus gyvybę. Asmeninis turtas paprastai nėra prioritetas.

Įprastinė praktika valstybės vykdomos paieškos ir gelbėjimo operacijos yra nemokamos, nes jūrų gelbėjimas yra tarptautinėmis konvencijomis įtvirtinta humanitarinė pareiga“, – nurodė Lietuvos kariuomenė.

Australijos tarnyboms informavus apie vykdomą tokią gelbėjimo operaciją, patys australai socialiniuose tinkluose tuo nebuvo itin sužavėti. Dauguma jų piktinosi, kiek jiems kainuos išsiųsti kariuomenės laivą, kaltino Aurimą neatsakingu elgesiu. Tiesa, dalis vietinių visgi džiaugėsi, kad keliautojas bus išgelbėtas. Ginti Aurimo komentaruose greitai suskubo ir lietuviai.

„Džiugu matyti sėkmingą gelbėjimo operaciją. Ar AMSA susigrąžins išlaidas iš laivo savininko, atsižvelgiant į kelionės pobūdį ir sprendimą ją vykdyti ciklonų sezono metu Koralų jūroje? Norėčiau, kad AMSA pripažintų, jog jie gelbsti kvailius, nusprendusius, kad puiki idėja ciklonų sezono metu irkluoti per Koralų jūrą“, – rašė vienas komentatorius.

„Trys lėktuvai ir karinis laivas!!! Žmogus turi pasverti riziką, išlaidas ir tikimybę, kad jį reikės gelbėti. Tikėkimės, kad Lietuva atpirks pastangas ir išlaidas“, – piktinosi kitas.

„Mokesčių mokėtojų doleriai nuleidžiami į kanalizaciją“, – pridūrė dar vienas.

„Pasirinkai netinkamą laiką irkluoti į Australiją, bičiuli. Kaip tik ciklonų sezono metu“, – pastebėjo kitas komentatorius.

Vis dėlto dalis komentatorių pasidžiaugė tarnybų darbu ir pridūrė, neva, šios pagaliau tinkamai atlieka savo pareigas.

„Labai didžiuojuosi jūsų atsidavusia tarnyba gelbėjimo ir mūsų vandens sienų apsaugos srityje“, – gyrė komentatorius.

„Sąlygos darosi sudėtingos, papasakokite mums kažką nežinomo, pavyzdžiui: kaip sekasi irkluotojui“, – ragino kitas.

„Priverskite mus patikėti AMSA ir jos galimybėmis“, – antrino trečias.

„Delfi“ primena, kad Aurimo komanda pranešime žiniasklaidai informavo, jog kovo 2 d. 23 val. Lietuvos laiku kranto komandos vadovas gavo žinią iš Australijos jūrų saugumo tarnybos – po sėkmingos operacijos Aurimas išgelbėtas. Jis buvo perkeltas į karinį laivą ir šiuo metu yra apžiūrimas medikų. Komandos atstovė „Delfi“ nurodė, kad po sveikatos patikrinimo patvirtinta, jog Aurimas nepatyrė stiprių sužeidimų.

Keliautojas į krantą bus plukdomas kariniu laivu. Tikėtina, kad Australijos krantus jis pasieks po pusantros paros. „AP News“ priduriama, jog, anot karinio jūrų laivyno, laivas plukdo Aurimą į pietus nuo Brisbano iki Sidnėjaus Naujajame Pietų Velse.

Kranto komanda dėkoja Australijos tarnyboms už operatyvią gelbėjimo operaciją ir Lietuvos Respublikos ambasadai Australijoje už pagalbą šioje operacijoje.

Lietuvos ambasadorius Australijoje Darius Degutis „Delfi“ taip pat patvirtino, kad Aurimas išgelbėtas laive, jo būklė stabili.

Pirmadienio rytą „AP News“ pranešė, kad, kaip teigiama Australijos jūrų saugumo tarnybos pranešime, dėl labai nepalankių oro sąlygų Aurimo valties, deja, nepavyko ištraukti, išskyrus du irklus ir kai kuriuos asmeninius daiktus.

Pirmadienio rytą į Aurimo gelbėjimo operaciją sureagavo ir Gitanas Nausėda.

„Sulaukėme gerų žinių iš Koralų jūros: keliautojas Aurimas Mockus gyvas ir sveikas, nors ir išsekęs.

Su nerimu stebėjau drąsaus lietuvio kovą su stichija. Nors šįkart tikslo pasiekti nepavyko, neabejoju, kad apie Aurimą mes dar išgirsime.

Esu dėkingas Australijos gelbėjimo tarnyboms, kurios padėjo išvengti nelaimės“, – socialiniuose tinkluose rašė prezidentas.

Australijos jūrų saugumo tarnyba (AMSA) ankstų pirmadienio rytą socialiniuose tinkluose pasidalijo naujienomis, kad didžiuojasi kartu su kolegomis įdėtomis pastangomis išgelbėti Aurimą iš Koralų jūros.

Jie priminė, jog visada svarbu turėti avarinį švyturėlį, nes būtent jis tarnyboms padėjo greitai sureaguoti į nelaimę.

Tarnyba taip pat pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matosi gelbėjimo operacija.

Joint Operations Command (JOC) taip pat džiaugėsi sėkminga gelbėjimo operacija. Anot jų, šiuo metu laivas jau keliauja atgal į krantą. Tarnyba pasidalijo keliomis nuotraukomis, kuriose matomas išgelbėtas Aurimas.

Sekmadienį, apie 19 val. Lietuvos laiku, Aurimo komanda „Delfi“ patvirtino, kad keliautoją pasiekė Australijos kariuomenės laivas. Jam teko dar palūkėti porą valandų, kol prašvis, ir bus galima pradėti gelbėjimo operaciją.

Komandos atstovė „Delfi“ taip pat pridūrė, kad Aurimo psichologinė būklė, atsižvelgiant į tai, kas vyksta, yra gera. Naujos informacijos apie fizinę sveikatą nuo ryto nėra.

Kiek anksčiau tarnybos socialiniuose tinkluose pasidalijo, per kokias bangas plaukia išsiųstas Australijos kariuomenės laivas.

Kaip anksčiau sekmadienį pranešė Aurimo komanda, kovo 2 d. Australijos jūrų saugumo tarnybos gelbėjimo lėktuvui pavyko užmegzti radijo ryšį su Aurimu. Keliautojo teigimu, jis nepatyrė rimtų sužalojimų, semia į valtį patekusį vandenį ir prašo kuo skubesnės pagalbos.

Ciklonas „Alfredas“ toliau slenka į pietus nuo Aurimo buvimo vietos, tačiau jo veikimo zonoje vis dar siaučia 5–6 metrų aukščio bangos. Tai tiek gelbėjimo operacijai, tiek pačiam Aurimui sudaro itin sunkias sąlygas.

Valtyje esantys akumuliatoriai, būtini visai įrangai palaikyti, yra išsikrovę. Dėl cikloninių oro sąlygų Koralų jūroje tikėtina, kad jų įkrauti nepavyks, todėl iki išgelbėjimo keliautojas neturės jokios komunikacijos su išoriniu pasauliu. Vienintelė komunikacijos priemonė – rankinė radijo ryšio stotelė, naudojama bendravimui su gelbėtojais.

Kranto komanda informuoja, kad situacija yra stabili ir kontroliuojama. Nuolat palaikomas tiesioginis ryšys su gelbėtojais. Visą įvykių eigą ir detales Aurimas pakomentuos, kai tik bus tam pasiruošęs.

„Delfi“ primena, kad ankstyvą sekmadienio rytą Australijos jūrų saugumo tarnyba (AMSA) socialiniuose tinkluose detalizavo, kaip viskas vyko:

„Vėlų penktadienio vakarą gavome avarinio švyturio signalą iš irkluotojo, kuris bandė irkluoti iš San Diego į Australiją ir pateko į ciklono „Alfredas“ kelią netoli Kvynslando pakrantės.

Irkluotojas yra Lietuvos pilietis Aurimas Mockus, irkluojantis laivu „Kuršis“.

Sąlygos šioje vietovėje yra klastingos – vėjas pučia iki 100 km/h greičiu, o jūra audringa.

Mes užduotį pavedėme AMSA Kernso ir Essendono bazėje esantiems paieškos ir gelbėjimo lėktuvams „Challenger“ ir #AusAirForce P8-A „Poseidon“ jūrų patruliavimo lėktuvui, kurie užmezgė radijo ryšį su irkluotoju.

Buvo pasitelktas @royalaustraliannavy

Šiose nuotraukose (Gynybos departamento), padarytose vakar, matyti cikloninės sąlygos, kurias patiria irkluotojas.“

Australijos naujienų portalas „The Guardian“ pridūrė, kad Aurimas pagalbos mygtuką aktyvavo būdamas vos už 90 km į vakarus nuo tropinio ciklono. Sekmadienio popietę Australijos laiku AMSA atstovas spaudai portalui sakė, jog su Mockumi bendrauta, jis pranešė, kad didesnių sužalojimų nepatyrė.

Šeštadienį Australijos laiku „Challenger“ nepastebėjo Aurimo valties, tačiau tada pavyko susisiekti su Mockumi. Jis sakė, kad yra pavargęs.

AMSA teigimu, laivas Aurimą turėtų pasiekti iki pirmadienio ryto, Lietuvoje tai būtų sekmadienio vakaras arba naktis.

Sekmadienio popietę Australijos laiku AMSA pranešė, kad oro sąlygos šiek tiek sušvelnėjo, tačiau vietovė tebėra tropinio ciklono „Alfredas“ įtakos zonoje, kur pučia iki 100 km/h vėjas, o bangos siekia 5–7 metrus.

Nurodoma, kad laivas, plaukiantis iš Brisbano į Koralų jūrą padėti Aurimui, yra 16 000 tonų sveriantis karinio jūrų laivyno desantinis laivas „HMAS Choules“.

Australijos lietuvių bendruomenė socialiniuose tinkluose rašė, kad iš ambasadoriaus Dariaus Degučio turi informacijos, jog situacija kontroliuojama.

„Delfi“ primena, kad pastarosiomis dienomis Aurimas kovojo su netoliese besisukančiu taifūnu. Panašu, jog, likus visai nedaug iki finišo, jis sukėlė didelių problemų. Anksčiau „7news“ pranešė, kad į cikloną „Alfredas“ patekęs lietuvis gelbėjamas.

Portale teigiama, kad Aurimas pagalbos mygtuką aktyvavo naktį iš penktadienio į šeštadienį Australijos laiku, o rytą su juo buvo susisiekta. Minima, jog keliautojas, buvęs maždaug 700 kilometrų atstumu nuo Makajaus, buvo išsekęs.

Keliautojo komanda „Delfi“ šeštadienį nurodė neturinti jokių žinių iš Aurimo ir išsamesnių komentarų neteikė.

Dar vasario pabaigoje A. Mockus pasakojo, kad šios dienos yra lemiamos. Tiesa, Aurimas netoliese esančio taifūno pernelyg nesibaimino ir sakė, jog tikisi iš jo gauti naudos ir gerokai pasistūmėti į priekį.

„Gausiu didžiausią galią nuo šalia praeinančio taifūno. Irkluoti tikrai nereikia, reikia išgyventi dvi paras ir toliau bus geriau“, – socialiniuose tinkluose rašė jis.

Vėliau Aurimas trumpame vaizdo įraše pasidalijo, kad turėjo „smagią“ naktelę.

„Pirmą kartą su diržais, nes buvo gerų pavertimų. Pilnų persivertimų nebuvo, ačiū Dievui, bet daiktai jau skraidė po kabiną. Turėjau net iki 9 mazgų dreifą – įsivaizduokite, koks vėjas, 4 metrai banga. Pačiu įdomiausiu momentu, kai apiplaukinėju rifus, bet, ačiū Dievui, pagrindą vieną apiplaukiau, šiaurinę pusę, dabar dar liko apiplaukti vakarinį rifo kampą, tačiau jį jau apiplauksiu tikrai gražiai.

Bandysiu tada leistis į pietvakarius. Tokių naktų nebesinorėtų, bet „Kuršis“ atlaikė, ir diržai pasitarnavo“, – kalbėjo A. Mockus.

„Delfi“ primena, kad, perplaukęs Ramųjį vandenyną nuo San Diego iki Brisbano, A. Mockus būtų tapęs istorijos dalimi – pirmuoju žmogumi pasaulyje, valtimi vandenyną įveikusiu šiuo maršrutu. Kelionė turėjo trukti 6–8 mėnesius.

„Tik pradėjus kelionę, laukia itin sunkios pirmos 3–5 paros vandenyne su mažai miego, kol nusiirsiu nuo kranto bent jau 25 jūrmyles, o praėjus šiam etapui, laukia kitas – sunkus darbas stengiantis kuo greičiau ištrūkti iš Kalifornijos srovės, kuri eina nuo Kanados iki Meksikos. Tai, optimistiniu skaičiavimu, gali užtrukti nuo 6 parų iki 2 savaičių – viskas priklausys nuo to, kaip pavyks laikyti tempą, kaip srovė stipriai mane neš ir t. t.

Nesėkmės atveju yra rizika būti srovės nuneštam į Meksikos teritoriją, o šito jau nesinori. Ištrūkus iš Kalifornijos srovės, bus galima lengviau atsipūsti. Tikiuosi, kad tada jau pavyks pasigauti palankesnį vėją ir Šiaurės pusiaujo srovę“, – apie pirmųjų dienų iššūkius atvirame vandenyne pasakojo A. Mockus.

Jis tęsė, kad įspūdžiais apie tolimesnius įvykius ir įsimintinais kelionės momentais jis reguliariai dalinsis savo socialinių tinklų (FB, IG) paskyrose. Kelionės startą jis ankstų rytą transliavo tiesiogiai savo „YouTube“ kanale (Aurimas Mockus) – nespėję šio istorinio įvykio pamatyti gyvai, gali peržiūrėti įrašą.

Po kelių valandų irklavimo Aurimas socialiniuose tinkluose pasidalino pirmu trumpu vaizdo įrašu, kuriame patikino, kad jam viskas gerai.

„Planas su kaupu įvykdytas, ganėtinai gerai sekasi irtis nuo kranto. Laukia įdomi kelionė“, – sakė A. Mockus.

Prieš kiek daugiau nei metus Aurimas garsiai pasidalino didžiuoju savo planu, kurį kurpė pakankamai ilgai – jis irkline valtimi ketina perplaukti Ramųjį vandenyną.

„Negaliu net užmigti. Mes, keliautojai, turbūt turime kažkokį sindromą. Kai išvažiuoji iš namų, jų pasiilgsti, bet, kai grįžti, traukia nauji potyriai, – tuo metu „Delfi“ juokdamasis pasakojo A. Mockus. – Aurimą Valujavičių stebėjau nuo pat jo kelionės pradžios. Buvau įsitikinęs, kad jis tą padarys, nors buvo tokių, kurie žegnojo. Buvo įdomu jį sekti, labai sudomino Aurimo valtis – nebuvau anksčiau tokių matęs.

Su laiku pradėjau galvoti, ką jis darys toliau – irkluos per Ramųjį ar ne? Ėmiau domėtis, žiūrinėti valtis. Žinoma, tokiu pačiu maršrutu negali plaukti, turi būti kas nors įdomesnio. Supratau, kad nežinau lietuvių, kurie valtimi būtų perplaukę Ramųjį. Galvoju, reikia išdrįsti tai padaryti ir padėti ant to tašką.“

Daugiau naujienų skaitykite čia.